Teismams negrąžinus pažeidžiant teisės aktus panaudotų valstybės biudžeto lėšų, Valstybės kontrolė, siekdama ginti viešąjį interesą, kreipsis į Generalinę prokuratūrą. Tai antradienį Seime pabrėžė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pateikusi valstybinio audito, atlikto bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatus.
Valstybės kontrolierė informavo, kad Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atlikto teisėjų ir teismų darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų auditą 67 teismuose. Audito metu nustatyta, kad ne visos valstybės biudžeto lėšos teismuose buvo naudojamos tinkamai ir teisėtai.
Pasak pranešėjos, Konstituciniam Teismui nurodžius, kad teisėjų atlyginimų klausimus reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, iki praėjusių metų pabaigos priimto Teisėjų atlyginimo įstatymo įsigaliojimo nebuvo pakankamo teisinio reglamentavimo, todėl teismai atlyginimą teisėjams skaičiavo pagal tai aiškinančius Teisėjų tarybos nutarimus. R. Budbergytės teigimu, dviejuose teismuose - Aukščiausiajame ir Vyriausiajame administraciniame teisme - atlyginimas buvo apskaičiuotas skirtingai, pagal jų pačių nustatytą tvarką.
"Taigi nesant pakankamo teisinio reglamentavimo Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti 71 mln. litų teisėjo teisėjų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms panaudotų lėšų teisėtumo", - tvirtino R. Budbergytė.
Teisėjų atlyginimų įstatymas nustato, kad metų pabaigoje teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas gali būti išmokėta ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Valstybės kontrolierės duomenimis, šioms priemokoms išmokėti teismai panaudojo daugiau kaip 4 mln. litų biudžeto lėšų.
"Nustatėme, kad daugumoje teismų nebuvo tikslios teisėjų dirbtų viršvalandžių arba darbo poilsio ir švenčių dienomis darbo laiko apskaitos. Todėl negalėjome įsitikinti, ar teisėjo funkcijos buvo atliekamos būtent tuo laiku, kaip tai nustato įstatymas. Be to, kai kurių teismų pirmininkų įsakymuose nebuvo nurodytas konkretus priemokų skyrimo pagrindas", - sakė R. Budbergytė.
Dėl netinkamos teisėjų darbo laiko apskaitos 13 teismų Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti 930 tūkst. litų skirtų vienkartinių priemonių teisėtumo.
R. Budbergytės teigimu, trijuose teismuose jau nebedirbantiems teisėjams, kurie Prezidento dekretais buvo perkelti į kitus teismus, buvo skirta 16 tūkst. vienkartinių priemokų.
Pagal Teismų įstatymą, iki rugsėjo 1 d. atliekant teisėjo funkcijas po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis galėjo būti suteiktos 14 kalendorinių dienų papildomos atostogos.
"Tačiau nustatėme atvejus, kai teisėjams tokios atostogos buvo suteiktos metų pabaigoje, nors įstatymas tokios galimybės jau nebenumatė arba šios atostogos buvo suteiktos neatsižvelgiant į teisėjų dirbtą laiką", - sakė Valstybės kontrolierė.
Pasak jos, dėl to šešiuose apylinkių teismuose 42 tūkst. litų darbo užmokesčio lėšų buvo panaudota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nesant tikslios viršvalandinių valandų darbo laiko apskaitos 8 apylinkių teismuose Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti apskaičiuotų atostogų trukmės teisingumo ir 100 tūkst. litų šioms atostogoms apmokėti panaudojimo teisėtumo.
R. Budbergytės teigimu, taip pat nustatyta, kad trijuose teismuose - Kauno miesto apylinkės, Panevėžio apygardos administraciniame ir Joniškio rajono apylinkės - valstybės tarnautojams ir darbuotojams 362 tūkst. litų vienkartinių piniginių išmokų buvo skirta neteisėtai, t. y. nenumatytu pagrindu, taip pat įvairių švenčių progomis arba atlikus svarbias užduotis daugiau kaip kartą per metus.
2008 m. gruodžio mėnesį Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą, kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos. Valstybės kontrolierė pastebėjo, kad šis protokolinis nutarimas nebuvo paskelbtas "Valstybės žiniose" ir 17 teismų 592 tūkst. litų išmokų valstybės tarnautojams ir darbuotojams metų gale buvo skirtos.
Be to, dviejuose teismuose - Klaipėdos miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos - pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą be konkurso 78 karjeros valstybės tarnautojai buvo perkelti į aukštesnės kategorijos pareigas, nors formaliai jų tarnybinė veikla buvo neįvertinta. Dėl to buvo apskaičiuotas 95 tūkst. litų didesnis darbo užmokestis.
Audito metu taip pat nustatyti teisės aktų pažeidimai, kai valstybės tarnautojams skirtų priedų ir priemokų suma viršijo įstatymų nustatytus dydžius ir neteisėtai buvo panaudota beveik 20 tūkst. litų biudžeto lėšų. "Dėl klaidingai skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio negalėjome patvirtinti 792 tūkst. litų apskaičiuotų atostoginių teisingumo", - akcentavo R. Budbergytė.
Valstybės kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 371 tūkst. litų nepanaudotų darbo užmokesčio lėšų trys teismai grąžino į valstybės biudžetą, tačiau šeši teismai metų pabaigoje nepanaudotų lėšų negrąžino, bet, neturėdami apskaitos dokumentų, avansu apmokėjo kitų metų 46 tūkst. Lt išlaidas.
"Negrąžinus pažeidžiant teisės aktus panaudotų valstybės biudžeto lėšų, Valstybės kontrolė, siekdama ginti viešąjį interesą, kreipsis į Generalinę prokuratūrą", - pabrėžė valstybės kontrolierė R. Budbergytė.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė valstybės kontrolierės R. Budbergytės pateiktam nutarimo projektui dėl valstybinio audito, atlikto bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų.
Jame siūloma Vyriausybei parengti Teisėjų atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad teisėjams skiriamų vienkartinių priemokų dydžius, išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustatytų įstatymų leidėjas, t.y. Seimas.
Už tokį projektą po pateikimo balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė - 1. Toliau Seimo posėdyje jis bus svarstomas birželio 18 d.
