Tokius rezultatus rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir organizacijos „CoST – the Infrastructure Transparency Initiative (CoST)“ atlikta studija. Anot tyrimo dalyvių, VIP taip pat neturi aiškių tikslų ir prioritetų, rašome pranešime.
Lyginant su Jungtine Karalyste, Škotija ir Argentina, kuriose buvo atliktos panašios studijos, Lietuva atrodo vidutiniškai. Škotijoje atskleidžiama 95 proc., Argentinoje - 62 proc., Jungtinėje Karalystėje – 35 proc. informacijos. Informacijos viešumą TILS vertino pagal tarptautinį infrastruktūros duomenų standartą (angl. CoST Infrastructure Data Standard)– gaires, kurios skatina atverti svarbią informaciją apie valstybių vykdomus infrastruktūros projektus.
Dauguma tyrimo metu kalbintų institucijų atstovų teigia, kad ministerijos neturi aiškių prioritetų investicijoms į infrastruktūrą. Nėra aišku, kodėl investuojama į vienus projektus, o ne į kitus, taip pat – kodėl projektai yra sustabdomi. Tyrimo dalyviai pažymi, jog Lietuvoje šiuo metu nėra institucijos, kuri nuosekliai planuotų bei stebėtų infrastruktūros plėtrą šalyje.
Gyventojai dažnai yra tik informuojami apie sprendimus, tačiau paliekami nuošalyje ir neturi įtakos keičiant miestų viešąsias erdves. Pavyzdžiui, vertinant didžiausius investicinius projektus, finansuotus per VIP 2016 m., paaiškėjo, kad tik 2 atvejais iš 5 gyventojai buvo kviečiami į viešąsias konsultacijas, 3 atvejais iš 5 – buvo informuoti apie numatytas veiklas, tačiau svarstymuose nedalyvavo ir nebuvo kviesti.
