„Pagrindinis ir didysis šios dienos posėdžio klausimas – valstybės gynimo plano patvirtinimas, tai reiškia, kad Lietuvoje turime viešą, paprastą ir visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė mato save karo metu ir kiekvieno piliečio įsitraukimą“, – spaudos konferencijoje po VGT posėdžio sakė K. Budrys.
Pasak jo, šis planas numato kiekvieno piliečio vietą šalies gynyboje, „kad neliktų nei vieno piliečio, įmonės ar organizacijos, kurie nežinotų, ką darys“.
Pasak Prezidentūros, Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.
Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.
Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.
VGT taip pat svarstė Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.
Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.
Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyko mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.