„Kai šis klausimas buvo diskutuojamas Valstybės gynimo taryboje, tai turbūt galiu pasakyti, kad labai aiškiai pasakiau visiems tarybos nariams, jog ateinančiais metais dėl tikrai įtemptų viešųjų finansų kažkokių labai didelių papildomų galimybių tikrai nebus, mes išlaikysime finansavimo procentą tokį, koks yra ir sutartas, – BNS antradienį sakė I. Šimonytė.
Taip ji reagavo į prezidento patarėjo Kęstučio Budrio ankstesnį pareiškimą, jog Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros ir jį stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte.
„Man apmaudu girdėti tokius patarėjo kaltinimus, nes nebuvo susitarimo dėl kažkokių konkrečių sumų 2024 metais ir konkrečių procentų, bet buvo labai aiški žinia iš manęs visiems Valstybės gynimo tarybos nariams, kad ateinančių metų biudžetas bus labai įtemptas toks, koks jis yra“, – teigė premjerė.
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu siūlo numatyti galimybę kitais metais valstybei pasiskolinti tiek, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. BVP.
I. Šimonytė pareiškė, jog šis pasiūlymas yra „netgi aritmetiškai neįgyvendinamas“, nes finansų deficitas jau šiuo metu siekia 2,9 proc. BVP, todėl tiek pasiskolinę „mes toli išskrisime už Mastrichto kriterijaus“, numatančio 3 proc. deficito ribą.
Be to, ji sakė iš K. Budrio neišgirdusi, kokių kitų įsipareigojimų jis siūlo atsisakyti, tuo metu Vyriausybė jau sulaukia jo kolegų kritikos dėl kitų išlaidų eilučių.
„Ateinančiais metais tikrai tokios lėtai augančios ekonomikos aplinkoje mums reikia įgyvendinti labai daug įsipareigojimų, įskaitant ir įsipareigojimus dėl nacionalinio susitarimo dėl švietimo, dėl ko taip pat labai daug pastabų mums teikia prezidento patarėjai, kiti prezidento patarėjai teikia labai daug pastabų dėl kelių, tai aš turiu truputį problemą visiems prezidento patarėjams įtikti“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, po 2024-aisiais vyksiančių prezidento rinkimų būtų prasminga pradėti diskusiją, kaip ateityje tvariai finansuoti didesnį gynybos biudžetą jam nesiskolinant, nes, išaugus palūkanų normoms, tai taps papildoma finansine našta.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija, reaguodama į K. Budrio komentarą BNS teigė, jog gynybos finansavimas paskutiniais metais sulaukė didelio dėmesio ir lyginant su 2020-aisiais išaugo du kartus.
Pasak ministerijos, dėl papildomų, 2,52 proc. BVP finansavimo lygį viršijančių asignavimų Vyriausybėje kasmet deramasi atskirai, o praktinis to įrodymas – tiek šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyti asignavimai, tiek Vyriausybės parengtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, kai pagal laikinojo solidarumo įnašo įstatymą skiriami papildomi asignavimai gynybos finansavimą nuo 2,52 proc. BVP lygio šiemet padidino iki 2,76 proc. BVP, o kitais metais padidins iki 2,71 proc. BVP.
Ministerija taip pat nurodo, kad dėl Nacionalinei divizijai reikalingų tankų įsigijimo galutiniai sprendimai šiuo metu dar nepriimti.
Lietuvoje viskas paprasta - norite nemokėti?
Turite nieko ir neturėti!
Neturėti namo, buto, automobilio, vaikų, žmonos ir žinoma pinigų.
Nieko neturėsite ir būsite laimingi! Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko!
1 val. ·
Pagaliau atėjo ta diena, kai net aklieji praregėjo. Tik va kokia kaina. Kaip žinia, Lietuvos mokyklos jau kelintą dieną yra atakuojamos grasinančiomis žinutėmis. Šiandien 8:00 nuvedus dukrą į mokyklą, jau gal po valandos buvo gautas paliepimas kuo skubiau dukrą pasiimti. Dabar bus lyg ir vėl pereita prie nuotolinio ugdymo. Puiku, tiesiog puiku.
Ir jau spaudoje pasirodo publikacijos, pagal kurias kaip tai imta pasigesti lyderystės, ir va lyderystės imta pasigesti ne iš bet ko, bet ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. O taip, kadencija jau eina į pabaigą, ir va kažkaip imta apsižiūrėti, kad iš mūsų gerb. vidaus reikalų ministrės kaip tai lyderystės pradėjo trūkti. Eina sau, ir kas galėjo pagalvoti, kad žmoga, kurios vienintelis nuopelnas per gyvenimą buvo sudalyvavimas Mis Klaipėda konkurse (kurio ji net nelaimėjo), neturi net menkiausio supratimo, kaip reikia vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, kurioje yra sutelktos visos jėgos struktūros?
Man šiuo atveju yra itin charakteringas politologės Rimos Urbonaitės komentaras, kurį aš drįsiu trumpai pacituoti: „Aš neatsimenu, kad mes turėtumėme spaudos konferenciją, kurioje yra atsakingos ministerijos ministras ir viceministras, tačiau žurnalistai faktiškai ministrę ignoravo, nes jie kreipėsi tik į viceministrą, nes supranta, jog JIS TURI DAUGIAU SUVOKIMO APIE TAI, KAS ČIA VYKSTA, ir daugiau gali pasakyti. Šalia stovinti ministrė tik sugeba tik pasakyti „taip, taip“ ir po to desperatiškai supranta, kad JI YRA TIK KAŽKOKS ASMUO, STOVINTIS ŠALIA“. Tai va, šie teiginiai ne mano, o Rimos Urbonaitės. Mano yra tik paryškinimas didžiosiomis raidėmis.
Tęsiant toliau, visų pirmą reikėtų pažymėti, kad galite patys pasigoglinti minėtos p. Urbonaitės komentarus politinėmis tematikomis, kuriuos ji davė vykstant 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimams, ir 2020 m. Seimo rinkimams. Ir dėl ko taip staigiai plokštelė buvo pakeista, ir pakeista būtent dabar? Gal dabartinės „geriausia, kas nutiko Lietuvai“ vyriausybės kompetencija taip pradėjo akis badyti, kad net akli nebegalėjo nebematyti?
Nesu joks politologas, bet apie ministrės A. Bilotaitės kompetenciją, o tiksliau – visišką ir absoliutų jos nebuvimą, rašiau jau labai senai. Tiek tuomet, kai, vykstant nelegalių migrantų krizei, (ne)labai gerbiama ministrė nesugebėjo atsakyti nei į vieną konkretų žurnalistų klausimą, tiek tuomet, kai, vykstant riaušėms prie Seimo, Bilotaitė, užuot vadovavusi jų malšinimui ir skelbusi planą „Vėtrą“, kaip mala pikti liežuviai, kažkur kampe Seime pasislėpusi verkė net pasikūkčiodama, o kaip malšinti riaušes tuo metu patarinėjo ir visiems skambino tuometinis opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, kuriam ant ryto labai dėkojo už pagalbą Gabrielius Landsbergis. Tiek va ir dabar.
Bet ne, ne vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra kalta dėl to, kad ji yra visiška analfabetė vidaus reikalams. Čia aš leisiu sau pacituoti tokią sceną iš filmo „Oušeno 13”, kuriame viešbučio ir kazino valdytojas Bank‘as (tokia pavardė) dealina su susimovusiu statybininku: „Negraužk savęs labai, tu dėl to nekaltas. Kaltas va jis (rodo į darbų vadovą), nes jis turėjo tave atleisti jau senai“. Taip ir čia – kalta yra išimtinai Ingrida Šimonytė, kuri tiek pagal Konstituciją, tiek pagal Vyriausybės įstatymą pati formuoja savo vyriausybe ir asmeniškai atsako už visos savo suformuotos vyriausybės veiklą. Ir va jai nieko. Kaip ten ji sakė – nepatinka, po keturių metų galėsite išsirinkti kitą valdžią.
Taip, aš visiškai suprantu, kad Bilotaitė yra ilgametė nusipelnusi partietė, kuri, kaip sklinda kalbos, kai jai kas nors nepatinka, pradeda kelti labai dideles bangas partijoje. Bet aš tik priminsiu, kad tikrai ne geriausias Lietuvos premjeras, savo laiku tapęs visišku patyčių objektu – Algirdas Butkevičius, sugebėjo išmesti iš „energoūkio“ ministro posto susimovusią Birutę Vėsaitę, kuri lygiai taip pat ministrės postą buvo gavusi už partinius nuopelnus.
Ir va dabar Ingrida Šimonytė, po visko, dar turi įžūlumo balotiruotis į Respublikos Prezidento rinkimus, kai šiaip jau reikėtų jai po lapais slėptis. Nes Bilotaitė tikrai nėra vienintelis charakteringas egzempliorius jos vyriausybėje.
Visi masiškai i rinkimus, desim ant šitos gaujos...
