2008 metais, kai tik Vaikų išlaikymo fondas (VIF) pradėjo savo veiklą, buvo gauta 17 970 prašymų, tad padėtis, panašu, krypsta į gerąją pusę.
Staigus sumažėjimas – logiškas
VIF direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Bulotienė balsas.lt pasakojo, kad toks staigus naujų prašymų skaičiaus kritimas yra logiškas: „Fondas buvo įsteigtas tik 2008 metais, todėl tada kilo tikras bumas. Tačiau nuo 2010 metų situacija stabilizavosi ir kasmet pradėjome sulaukti panašaus kiekio prašymų.“
Vaikų išlaikymo fondo pateiktoje ataskaitoje yra vertinama pastarųjų penkerių metų situacija. „2008–2013 metais gauta 44 382 naujų prašymų išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, iš jų – 17 970 prašymų buvo gauta 2008 metais, 7 570 prašymų – 2009 metais, 5 039 prašymai – 2010 metais, 4 665 prašymai – 2011 metais, 5 099 prašymai – 2012 metais, 4 039 prašymai – 2013 metais“, – rašoma metinėje ataskaitoje.
2013 metais vidutiniškai per mėnesį naujų prašymų gauta 337. Lyginant su 2012 m., naujų prašymų gauta 20,8 proc. mažiau. 2013 m. naujų prašymų mažėjimą lėmė išieškojimo negalimumo faktai: „Pavyzdžiui, kai skolininkas negyvena Lietuvos Respublikoje arba kai antstolio apsiėmusio vykdyti išieškojimą veiklos vieta nesutampa su skolininko gyvenamąja vieta bei kitų priežasčių“, – rašome šioje ataskaitoje.
Susigrąžina mažą dalį išmokų
Iš viso iš valstybės biudžeto praėjusiais metais per šį fondą buvo išmokėta beveik 48 mln. litų išmokų. Tačiau kol kas susigrąžinti pavyko tik 2,5 proc. nuo visų išmokų.
Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad didžiausia suma, kurią fondas gali skirti šeimai, kai nėra mokami alimentai, – 195 litai už vieną vaiką. Kartais tokia išmoka yra bene pagrindinis šeimos pajamų šaltinis.
„Iš Vaikų išlaikymo fondo šeimai skirtus pinigus alimentų nemokantis asmuo turi juos sugrąžinti. Jeigu nepavyksta susitarti, tada pradedama išieškojimo procedūra, kuri nėra paprasta ir dažnai užtrunka“, – pabrėžė A. Bulotienė.
Fondo veiklos pradžioje susidarydavo tokių situacijų, kad norint išieškoti 195 litus, antstoliams už būtinąsias išlaidas tektų mokėti kone dvigubai daugiau. Bet tokių nesusipratimų išvengta radus sutarimą su Antstolių rūmais.
„Net perleidus išieškojimą antstoliams, toli gražu dar nereiškia, kad skolingas asmuo sumokės. Itin sunku išieškoti skolą iš bedarbių arba kalinčių asmenų. Dažniausiai skolininkai yra iš nepasiturinčių šeimų sluoksnio“, – pasakojo A. Bulotienė.
Skaičiai ir faktai
Per 2013 m. buvo priimti 653 sprendimai (dėl daugiau nei 4 mln. Lt įsiskolinimo). Iš viso per 2013 m. antstoliams vykdyti pateikta 561 sprendimas (atkreiptinas dėmesys, jog 60 sprendimų bus pateikti antstoliams vykdyti, praėjus apskundimo terminui). 14 sprendimų nebuvo pateikti antstoliams dėl šių priežasčių: 1) antstoliai grąžino sprendimus dėl neapmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, 2) skolininkai, gavę sprendimų nuorašus, padengė visą įsiskolinimą.
Per 2013 m. parengti ir teisėsaugos institucijoms pateikti 505 prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą. Per 2013 m. iš viso buvo pradėti 326 ikiteisminiai tyrimai. Dėl 160 prašymų ikiteisminio tyrimo įstaigoje nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Daugumoje jų pagrindinis motyvas yra tas, kad skolininkas neturi darbo ir yra registruotas darbo biržoje, dėl sunkios ekonominės situacijos neturi pajamų mokėti išlaikymo lėšas, yra įkalinimo įstaigoje ar skolininkas susitaiko su pareiškėja. 2013 m. gauta 28 pranešimai apie baigtus ikiteisminius tyrimus (perduotos bylos teismui), gauti 34 raštai dėl ikiteisminio tyrimo baigties baudžiamuoju įsakymu.
