Pastarosiomis dienomis vis dažniau besikeičianti informacija ir komentarai apie šių ir kitų metų biudžeto deficito prognozes panašėja į tikrą detektyvą, o Vyriausybė vis labiau primena lošėją, neturintį kozirių ir besigriebiantį blefo, rašo „Respublika“.
Informaciją paneigė
Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas vakar paneigė informaciją, kad šių metų biudžeto deficitas sieks 2,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau premjeras patvirtino, esą tiek turėtų siekti 2009 m. biudžeto deficitas. Koks gali būti šių metų valstybės iždo deficitas, G.Kirkilas neįvardijo – esą metai dar nesibaigė, tad „bus matyti“.
„Latviai planuoja 1,8 proc. biudžeto deficitą, o Lietuvai, manau, 2,3 proc. biudžeto deficitas nėra dramatiškas reikalas. Lėtėjant ekonomikai turime priimti sprendimus ir apsaugoti žmones pirmiausia socialiniu požiūriu, išsaugoti jų atlyginimų augimą, o ne vien tiktai laikytis įvairių kriterijų. Lėtėjant ekonomikai tai yra neišvengiamas dalykas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Šių metų valstybės biudžeto pajamų planas su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudaro 25,57 mlrd. litų, arba trečdaliu daugiau nei pernai, o išlaidos numatytos didesnės 1 mlrd. litų – siekia 26,6 mlrd. litų. Šiemet ES ir kitos paramos lėšos biudžetą turi papildyti beveik 5,113 mlrd. litų.
Dėl kitų metų biudžeto deficito, kuris grasina viršyti 3 proc. BVP, neseniai Lietuvą yra įspėjęs Vilniuje viešėjęs ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Joaquinas Almunija.
Ketvirtadienį prezidentas Valdas Adamkus taip pat perspėjo, kad Lietuva artėja prie „kritinės“ deficito ribos. Premjerą ir finansų ministrą išsikvietęs šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad kitais metais numatomas biudžeto įplaukų sumažėjimas kelia pavojų, jog gali nepavykti išlaikyti panašaus biudžeto deficito dydžio, koks planuojamas šiemet.
Skaičiuos etatus
Lėtėjant šalies ekonomikos augimo tempams ir esant įtemptai valstybės biudžeto situacijai, Vyriausybė padėtį gelbėti ketina sprendimu uždrausti steigti naujus valdininkų etatus.
Vyriausybė pasitarime spalio 14 d. nesvarstys valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus didinimo klausimo.
Pasak G.Kirkilo, visos valstybės institucijos turėtų atsisakyti papildomų etatų steigimo, nors jie ir reikalingi atsirandančioms naujoms valstybės valdymo funkcijoms vykdyti.
Ekspertų patarimai
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) valdžios institucijoms pateikė konkretų pasiūlymą, kaip subalansuoti valstybės finansus krizės sąlygomis. Jo ekspertai ragina valdžią 2009 m. biudžeto tvirtinimo išvakarėse smarkiai mažinti mokesčių naštą, praneša ELTA.
LLRI įsitikinimu, mokesčių mažinimas ypač svarbu ekonominio sąstingio metu, nes vartotojai ir verslas priversti taupyti labiau nei prieš metus.
Dar šių metų gegužę LLRI pateikė Vyriausybei mokesčių reformos paketą ir siūlė sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 11 proc., panaikinti pelno mokestį, apmokestinant tik dividendus, taip pat panaikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas, įvesti 5 vidutinių darbo užmokesčio (VDU) dydžio „Sodros“ įmokų ribas, didinti pervedamo į privačius pensijų fondus privalomų socialinio draudimo įmokų dalį iki 10 proc. Be to, siūlyta taikyti minimalius ES leistinus akcizus ir neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams.
LLRI mokesčių mažinimo ir biudžeto subalansavimo planas – tik vienas iš galimų variantų. Ekspertų nuomone, valdžios institucijos turi daug daugiau informacijos, kad galėtų daug efektyviau ir taupiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.
