• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sunkių nusikaltimų atveju Lietuvoje susiduriama su viena reikšminga problema – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

251

Sunkių nusikaltimų atveju Lietuvoje susiduriama su viena reikšminga problema – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

REKLAMA

Ne kartą yra tekę išgirsti, kaip teisėjai iš žudiko ar prievartautojo priteisia nukentėjusiesiems nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų siekiančią žalą.

Kaip pavyzdį, galima pateikti šiuo metu dar nagrinėjamą plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą. Ten keturi nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys teismui yra pateikę apie 400 tūkst. eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nereikia net abejoti, kad tris merginos nužudymu įtariamus pusbrolius Bieliauskus, įrodžius jų kaltę, teismas įpareigos atlyginti panašią arba šiek tiek mažesnę sumą.

Sistema turi trūkumų

Bet viena yra įpareigoti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, o visai kas kita – tą padaryti. Įprastai žiauriausi nusikaltėliai yra tie, kurie niekur nedirba ir neturi jokio turto. Jiems skiriamos ilgos įkalinimo bausmės, o uždirbti atliekant bausmę nėra paprasta. Ypač kai kalbame apie nuteistojo sprandą slegiančią kelių dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų sumą.

REKLAMA
REKLAMA

Tad, ko yra verta teismo nuosprendyje įrašyta turtinė ar neturtinė žala, jei didžiausias kaltininkas yra nepajėgus sumokėti už tai, ką patyrė aukos artimieji? Greičiausia, galima atsakyti, kad praktiškai nieko. Bet, iš kitos pusės, nėra taip, kad valstybė nukentėjusiuosius visiškai palieka likimo valiai.

REKLAMA

Pasirodo, kad nors ir simboliškai, bet sunkių nusikaltimų atveju, nukentėjusiesiems yra numatytos tam tikros išmokos. Tik jos, daugeliu atvejų, nė iš tolo neprilygsta toms sumoms, kurios figūruoja teismų nutartyse.

Apie tai, kaip veikia Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, pokalbis su Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėju Audriu Kutrevičiumi.

REKLAMA
REKLAMA

Kokią dalį fondo sudaro nuteistųjų sumokamos įmokos ir kokią dalį skiria valstybė?

Nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų Teisingumo ministerija išmokėjo tokias sumas: 2017 m. – 717,3 tūkst. eurų, 2015 m. – 980,5 tūkst. eurų (395 asmenims), 2014 m. – 810,8 tūkst. eurų (327 asmenims), o 2013 m. – 615,1 tūkst. eurų (293 asmenims).

Tuo tarpu pagal teismų sprendimus nuteistieji sumokėjo į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šias sumas: 2017 m. – 407,7 tūkst. eurų, 2015 m. – 187,0 tūkst. eurų, 2014 m. – 225,6 tūkst. eurų ir 2013 m. – 211,4 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl daugėja besikreipiančiųjų į paramos fondą?

Pastebima tendencija, kad besikreipiančių dėl išmokų skaičius auga dėl didesnio nukentėjusių asmenų informuotumo. Neturime duomenų dėl padidėjusio smurtinių nusikaltimų skaičiaus Lietuvoje.

Kokios sumos yra prašoma per metus iš viso?

Teisingumo ministerija išmoka tas sumas, kurios yra numatytos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme. Atsižvelgiant į teismo sprendime priteistas sumas, dažniausiai tokių kompensacijų ir prašo nukentėję asmenys.

REKLAMA

Pavyzdžiui, nužudymo bylose turtinei žalai kompensuoti išmokama ne didesnė kaip 100 MGL suma (3 800 eurų) bei neturtinei 120 MGL suma (4 560 eurų).

Kas gali gauti tokią kompensaciją?

Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą, pasibaigus baudžiamajam procesui (įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis), turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.

REKLAMA

Šiuo atveju žala kompensuojama nukentėjusiajam, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, sprendimu yra priteista turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas.

Kuomet nėra pasibaigęs baudžiamasis procesas, turtinė ir (ar) neturtinė žala gali būti kompensuojama avansu. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu turi: nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai ir nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokio dydžio žalos įprastai yra kompensuojamos?

Kompensuojama teismo priteista turtinė žala, neviršijanti:

1. 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (šiuo metu 3800 Eur);

2. 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba jeigu smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui (šiuo metu 3040 Eur);

3. 60 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas (šiuo metu 2280 Eur).

Kompensuojama teismo priteista neturtinė žala, neviršijanti:

1. 120 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (šiuo metu 4560 Eur );

2. 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba jeigu smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui (šiuo metu 3800 Eur);

REKLAMA

3. 80 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas (šiuo metu 3040 Eur).

Kokio dydžio žala yra kompensuojama avansu?

Avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija negali viršyti:

1. 50 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (šiuo metu 1900 Eur);

2. 40 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata (šiuo metu 1520 Eur);

3. 30 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas (šiuo metu 1140 Eur).

Turtinės žalos dydis nustatomas pagal turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.

Avansu dėl neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija negali viršyti:

1. 60 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (šiuo metu 2280 Eur);

2. 50 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata (šiuo metu 1900 Eur);

3. 40 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas (šiuo metu 1520 Eur).

Faktai ir skaičiai

Specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos tikslas – užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymą.

REKLAMA

Specialiąją Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą įgyvendina Teisingumo ministerija, o šios programos lėšas sudaro teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pagal minėtą įstatymą išieškotos lėšos, valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai gautos lėšos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės, gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų