Iki tarptautinės parodos EXPO 2010 likus pustrečio mėnesio, mūsų šalis neturi nei būsimo paviljono projekto, nei tam reikalingų pinigų. Bandoma pritraukti privačių rėmėjų lėšų iš... valstybės įmonių.
Puspenkto milijono litų - kol kas tiek numatyta išleisti iš valstybės kišenės žadant nustebinti pasaulį Lietuvos paviljonu tarptautinėje parodoje EXPO 2010.
Idėja jau sukritikuota
Ši paroda šiemet nuo gegužės 1-osios pusę metų vyks Kinijos mieste Šanchajuje. Nors dar iki 2007 m. birželio reikėjo parengti mūsų ekspozicijos teminį planą ir parodos organizavimo išlaidų sąmatą, net šiandien neaišku, kaip Kinijoje sužibės Lietuva.
Lietuvos generalinis komisaras parodoje EXPO 2010 Romas Jankauskas teigė, kad mūsų nedalyvavimas EXPO 2010 “būtų akibrokštas ne tik Kinijos, bet ir visų kitų tautų atžvilgiu”.
Galbūt viliojama kinų pažadų, kad EXPO 2010 gali apsilankyti iki 70 mln. lankytojų, praėjusių metų rudenį Vyriausybė nutarė, kad šioje parodoje būtina pasirodyti ir Lietuvai.
Paknopstomis paskelbtas konkursas mūsų paviljono koncepcijai parengti ir jo puošėjams rasti, nors tik šių metų sausio 20 d. Vyriausybė patvirtino, kad dalyvavimui Šanchajaus mugėje atsiras 4,549 mln. litų. Iš jų 151 tūkst. - dirbsiančiųjų paviljone atlyginimams.
Paskutinę akimirką buvo parengtos penkios Lietuvos prisistatymo idėjos. Jas vertino komisija, kurioje - su šalies įvaizdžio supratimu beveik nesusiję valdininkai, visuomenininkai.
Komisija konkurso nugalėtoju išrinko projektą “Skrisk, Lietuva”. Mūsų paviljonas Šanchajuje bus papuoštas krepšinio kamuoliais, Lietuvos miestų vaizdais, oro balionų degikliais ir galbūt kinams pažįstamo krepšinio trenerio Jono Kazlausko atvaizdu. Šių metų EXPO 2010 tema - “Geresnis miestas, geresnis gyvenimas”.
Vertindamas pateiktas idėjas grafinio dizaino asociacijos narys profesorius Audrius Klimas nė viename iš projektų nematė idėjos, kuri atskleistų miestų gyvenimo specifiką - bendrą parodos temą.
Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė neslėpė, kad nors nėra pasiūlyta nė vieno parodos idėją atitinkančio projekto, “šiandien reikia rinktis iš to, kas yra”.
Architektas Rolandas Palekas taip pat nerado nė vieno stipraus darbo, kuris trauktų savo idėja, todėl balsuodamas už koncepciją buvo priverstas rinktis “iš vidutinių ar silpnų darbų”.
Rėmėjų paieška ar reketas?
Lietuvos generalinis komisaras EXPO 2010 R.Jankauskas pripažino, kad iki šiol nėra ir pinigų, reikalingų pusei metų valstybę pristatyti Šanchajuje. Jo teigimu, be Vyriausybės skirtų 4,5 mln., verkiant reikėtų dar 5,5-6 mln. litų.
“Vien už jau pastatytą paviljoną ir jo eksploataciją kinams turėsime sumokėti apie 2,5 mln. litų. Dar apie 2 mln. atsieis jį įrengti, - pasakojo R.Jankauskas. - Šiuo metu vyksta pinigų paieška - bandome jų rasti per privačius rėmėjus. Pavyzdžiui, JAV bus vienintelė valstybė, kuri EXPO 2010 dalyvaus tik už rėmėjų pinigus”.
“Respublika” pasidomėjo, kaip šalies valdininkai ieško privačių pinigų Šanchajaus mugei. Pasirodo, kad vienas pirmųjų “privačių” rėmėjų - Valstybinio jūrų uosto direkcija.
Jos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas “Respublikai” patvirtino, kad prie EXPO 2010 dalyvavimo direkcija prisidės 200 tūkst. litų.
“Jau sutikome skirti tokią sumą, kurią teks nukirpti nuo kitų parodų ar reklamos specializuotuose leidiniuose, - teigė E.Gentvilas. - Gavome Susisiekimo ministerijos raštą, kuriame sakoma, kad Vyriausybė yra įpareigojusi ieškoti pinigų per valstybines įmones. Šis prašymas nebuvo ultimatyvus, tiesiog uosto valdybos pirmininkas ir susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pasakė: “Reikia paieškoti”. Turėjome reaguoti į valstybės poreikį eksponuoti Lietuvą”.
Tarp galimų EXPO 2010 Lietuvos paviljono “privačių” rėmėjų - ir bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, kurios akcijas valdo valstybė.
“Bandome rašyti blaivią sutartį - mokėti už tai, ko mums reikėtų toje parodoje, o ne tiek, kiek kažkam reikia. Kol kas kalbame, kad EXPO 2010 paslaugas ketiname pirkti už 150 tūkst. litų, - “Respublikai” sakė “Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka. - Aš negaliu mėtyti bendrovės pinigų kur pakliuvo, nes iš jos jau seniai nieko nebūtų likę. Mums ir vienas litas yra pinigas”.
Lietuvos paviljoną Šanchajuje ketinama paremti ir per kitas valstybės įstaigas. Ūkio ministerija esą jau rūpinasi informacinės medžiagos rengimu, o tai bus finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.
Skola nuo 2008-ųjų
Kol renkami pinigai Lietuvai sužibėti Šanchajuje, paviljono projekto konkursą laimėjusi bendrovė “Ekspobalta”, pasirodo, dar net nepradėjo įrenginėti mūsų ekspozicijos, kurią kinams privalome priduoti balandį.
“Sutartis su mumis pasirašyta, bet įrengimo darbai dar nepradėti. Dar galutinai projektuojame, deramės su kinais dėl darbų įgyvendinimo, - “Respublikai” sakė “Ekspobaltos” atstovas Kęstutis Petronis. - Dar teks ir tvirtinti projektą. Viską darome taip, kad jis būtų patvirtintas. Pagaliau atsiranda nauji rėmėjai, todėl turime daryti pakeitimus ir pačioje ekspozicijoje”.
Kol daromi pakeitimai Lietuvos paviljono projekte, kitos šalys jau demonstruoja galutines savo ekspozicijų vizualizacijas. K.Petronis patvirtino, kad kai tenka dirbti su užsieniečiais, jie viską suplanuoja prieš metus. Darbas paknopstomis su Lietuvos partneriais jau tapo įprastu reiškiniu.
“Respublika” išsiaiškino, kad su “Ekspobalta” Lietuva dar nėra galutinai atsiskaičiusi už šios bendrovės įrengtą mūsų valstybės stendą parodoje EXPO 2008, vykusioje Ispanijos mieste Saragosoje. Tačiau K.Petronis neigė, kad tai yra susiję su nepradėtais Lietuvos paviljono Šanchajuje įrengimo darbais.
Gintautas Blažiūnas - Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas:
Į Lietuvos paviljono parodoje EXPO 2010 koncepcijos konkursą architektai neturėjo galimybės įsiterpti. Buvome pakviesti tik į projekto vertinimą. Tai darė neįgalių visuomenininkų komitetas, kuris atrinko pasiūlymus.
Ką gali visuomenininkai, kuo dėta projektą vertinusi Lietuvos ir Kinijos draugija? Tai juokas. Kadangi idėjoms atrinkti laiko jau nebuvo, tai paskubomis tik paskelbtas konkursas - kas įrengs paviljoną. Jeigu reikia tik kuo greičiau nustatyti, kas papuoš paviljoną, apie kokį grožį dar galima kalbėti?
Iš pradžių turi būti piešinys, o tik paskui įmonė, kuri jį perkels į paviljoną. Mes pradėjome nuo antro galo, o koncepcijos, idėjos niekas nematė.
Tinkamai pristatyti valstybę pasaulinėje parodoje galima tik tuomet, jeigu būtų pradėta ruoštis normaliai - nuo praėjusių metų vasario. Balandžio pirmosiomis dienomis visi paviljonai jau turi būti priduoti, bet dar nežinia dėl Lietuvos ekspozicijai skirtų pinigų.
Julius GIRDVAINIS
