Parlamentarai šią savaitę po pateikimo pritarė nuostatai, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei vienerius metus. Taip pat vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.
Toliau valstiečio Roberto Šarknicko pateitkas projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o į plenarinį posėdį jis turėtų grįžti birželio pabaigoje.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įrašyta, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais.
Parlamentaras pateikdamas pataisą sutiko, kad projektas dar turės būti tobulinamas, numatant atvejus, kaip reikėtų elgtis, jei tėvai vaikus globos namuose aplanko kartą metuose, nors akivaizdu, kad į namus jie negrįš, kaip reglamentuoti atvejus, jei vaiko motina turi psichinę negalią.
„Yra toks vienas momentas, kai apsilanko asocialūs tėvai metų pabaigoje ir vėl tėvai negali įsivaikinti to norimo vaiko. Taip vaikas lieka gyventi be savo gražios ateities, atimta jo teisė į normalų gyvenimą. Tačiau noriu pažymėti, kad viskas būtų teismo sprendimu“, – sakė parlamentaras.
„Žmonės nori įsivaikinti, tačiau pasako, kad vakar, baigiantis metams, buvo atvažiavę išgėrę tėvai, pasižiūrėjo ir vėl išvažiavo, ir tas vaikas vėl metus gyvena be vilties. Jis kaip šuniukas. Atvažiuoja, pasižiūri, kas yra už narvo, ir vėl išvažiuoja. Čia yra pagrindinė problema, kodėl nemaža dalis lietuvių, norinčių įsivaikinti iš kūdikių namų vaikus, to negali, nes stabdo būtent šie dalykai“, – kalbėjo R.Šarknickas.
Lietuvoje globa nustatyta daugiau kaip 9 tūkst. vaikų, iš jų vaikų globos institucijose auga per 3,2 tūkst. vaikų.