Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) šeštadienį Vilniuje renkasi į suvažiavimą, kur ketinama priimti nutarimą dėl bendradarbiavimo su kitomis politinėmis partijomis.
LVLS dar pernai aplink save pradėjo burti kitas partijas - lapkritį partijos taryba pritarė susijungimui su Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujamais "pilietininkais" ir davė mandatą pradėti derybas su Lenkų rinkimų akcija.
Tačiau šiemet "pilietininkai" kiek nutolo nuo LVLS - jie atskyrė nuo bendros frakcijos Seime. Tai "pilietininkai" motyvavo partinio tapatumo išsaugojimo siekiais, tačiau taip tikimasi ir išsaugoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo postą, kurią plėsdami valdančiąją koaliciją socialdemokratai pažadėjo Naujajai sąjungai.
Be partinių reikalų LVLS suvažiavime numatyta apžvelgti Lietuvos ekonomikos situaciją, socialinę padėtį, šalies politinių jėgų persigrupavimo ir konsolidacijos perspektyvas.
Šiuo metu valstiečiai liaudininkai kartu su socialdemokratais, liberalcentristais ir "pilietininkais" sudaro valdančiąją mažumos koaliciją.
Vyriausybėje LVLS turi tris ministrų portfelius - Žemės ūkio ministerijai vadovauja jų lyderė Kazimira Prunskienė, Ūkio ministerijai - Vytas Navickas, užsienio reikalams - valstiečių liaudininkų deleguotas nepartinis diplomatas Petras Vaitiekūnas. Į parlamentą po 2004 metų Seimo rinkimų pateko 5 LVLS nariai.
Anot sausio viduryje atliktos "Vilmorus" apklausos, žemės valstiečiai liaudininkai kituose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą gali tikėtis surinkti 5,4 proc. balsų.
Tuo metu Seimo pirmininko V.Muntiano vadovaujami "pilietininkai" ir Lenkų rinkimų akcija pagal proporcinę rinkimų sistemą patenka į visišką rinkėjų simpatijų užribį - atitinkamai jiems pasitikėjimą išreiškė 1,3 ir 0,5 proc.apklaustųjų.
Į Seimą patenka partijos, surinkusios bent 5 proc. balsų, tačiau koalicijai barjeras didesnis - 7 proc.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks šių metų spalį. Pagal proporcinę rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje daugiamandatėje apygardoje - jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą,bet už konkrečius asmenis.
Iš viso Seime yra 141 vieta.
