Pasaulyje įsisiautėję valiutų karai gali skaudžiai paliesti ir mūsų šalį. Labiausiai nauja protekcionizmo apraiška pakenks už Europos Sąjungos ribų eksportuojančioms Lietuvos įmonėms.
Mažės konkurencingumas
Pasaulio galingiausiųjų šalių sukelti valiutų karai neaplenkia ir Lietuvos. Intervencijos į valiutų rinkas, siekiant nuvertinti valstybių valiutas, gali pakenkti prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo daugiausia prisidedančiam Lietuvos eksportui. Euro stiprėjimas dolerio atžvilgiu pirmiausia turės įtakos už Europos Sąjungos (ES) ribų savo prekes eksportuojančioms įmonėms.
„Valiutų karai turės įtakos visoms Lietuvos įmonėms, kurios eksportuoja į Rusiją ir kitas ne ES šalis, nes jų produkcija brangsta“, – teigia „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, šiuo metu konkurencingumo problemų turinčios Lietuvos įmonės stiprėjant eurui gali atsidurti dar prastesnėje padėtyje. „Tai mažins mūsų eksporto konkurencingumą ir neigiamai paveiks įmonių rezultatus, – dėstė A. Izgorodinas. – Stiprus euras iš dalies yra gera žinia, nes 65 proc. mūsų eksporto keliauja ES, tačiau bloga žinia ta, kad kita dalis keliauja į kitas šalis.“ Pasak analitiko, Lietuvos įmonės gali patirti dvigubą smūgį – dėl mažėjančio konkurencingumo bei augančių žaliavų kainų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės (LLRI) Rūtos Vainienės teigimu, mūsų šalies įmonėms valiutų karai turės tokią pačią įtaką, kaip ir kitoms šalims, nes mūsų rinkos dalyviai aktyviai naudojasi pasaulinėmis valiutomis. „Kokioms tiksliau įmonėms tai turės įtakos pasakyti sunku, nes tai yra labai individualu – reikia gilintis į kiekvienos įmonės veiklą – kokia valiuta ji perka ir parduoda“, – pabrėžė ekspertė.
Tiesa, Lietuvos eksportuotojai kol kas teigia problemų dėl stipraus euro neįžvelgiantys. „Su partneriais Rusijoje jau seniai atsiskaitome ne doleriais, o eurais, todėl svyravimai didelės įtakos neturi. Žinoma, keičiasi rublio kursas, todėl mūsų sūriai Rusijos rinkoje tai pinga, tai brangsta, tačiau ne itin pastebimai“, – sako „Rokiškio pieno“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Klaidingas signalas
„Ekonomika.lt“ kalbintų analitikų teigimu, nors į valiutų karus įsitraukiančios valstybės bando pagelbėti savo šalių ekonomikoms, problemas tai išsprendžia tik trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui gali sukelti didelių problemų bei sukelti naują krizę.
„Valiutų karų esmė – kas labiau nuvertina savo valiutas ir kas daugiau pinigų prispausdina. O tai gali lemti naują krizę“, – sakė R. Vainienė. Anot jos, viena iš dabartinės krizės priežasčių kaip tik ir buvo pinigų spausdinimas.
„Valiutų karai yra labai pavojinga tendencija, nes į rinką buvo pasiųstas klaidingas signalas. Šiuo atveju sprendžia ne rinka, o susėda vyrai ir nustato, kiek pinigų prispausdinti. Kai įduodi žmogui į rankas tokį ginklą, kaip valiuta, tai yra labai pavojinga“, – teigė LLRI prezidentė.
Pasak T. Andrejausko, kad ir kaip tai kenktų Lietuvos eksportui, vargu ar mūsų šalis galėtų imtis kokių nors veiksmų, siekiant pakeisti situaciją: „Kitas klausimas – ar Lietuva gali kažką pakeisti? Be abejo, ne. Mes esame susieję savo valiutą su euru ir pakeisti nieko negalime.“
Anot jo, kol kas į valiutų karus Europos centrinis bankas nesikiša, tačiau tebesitęsiant dabartinėms tendencijoms bei krentant eksporto rodikliams regione, Europos įtakingieji gali imtis veiksmų: „Europa kol kas nesikiša į valiutų karus, tačiau, neatmesčiau, kad, jeigu dolerio ir euro kursai priartės prie 1,5 – visko gali būti“, – svarsto analitikas.
Karai tęsis
Pasak LPK analitiko A. Izgorodino, kol rinkose nėra stabilumo, vis daugiau šalių imasi netradicinių protekcionistinių priemonių, kurios skatina eksportą, todėl jis prognozuoja, kad artimiausiu metu valiutų karai nesibaigs.
„Bent jau trumpu laikotarpiu valiutų karai intensyvės. Ekonomikos atsigavimas stoja ir kiekviena šalis orientuojasi į savo eksportą, – teigia analitikas, – kai viena šalis nuvertina savo valiutą, kita mato, kad yra mažiau konkurencinga ir daro tą patį.“ Pasak pašnekovo, į šią grandinę gali įsisukti vis daugiau šalių bei paskatinti tolesnį protekcionizmo priemonių įvedimą. „Nors G20 susitikime (vyksiančiame šių metų lapkričio 11–12 dienomis – aut. past.) tai bus pagrindinė tema, nemanau, kad ji ten bus išspręsta ir artimiausiu metu valiutų karai tęsis.“
Pasak „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovo T. Andrejausko, intervencijos į valiutų rinką yra sunkiai suvaldomos, nes niekur nereglamentuotos.
„Patys valiutų karai yra nauja protekcionizmo apraiška, kuri yra niekaip neribojama, Pasaulio prekybos organizacijai ir kitoms organizacijoms priklausančios šalys negali apsaugoti savo rinkų tradiciniais metodais, o apie valiutas niekas nekalbėjo ir nieko nebuvo aptarta jokiose tarptautiniuose susitarimuose“, – teigė T. Andrejauskas.
Pašnekovas prognozuoja, kad valiutų karai baigsis, kai bus pasiektas tam tikras susitarimas. „Baigti valiutų karus mažiausiai suinteresuota Amerika, bet visi supranta, kad kažką reikia keisti, – teigė pašnekovas, – Faktas tas, kad kilę valiutų karai veda į niekur. Viena šalis nusivertina valiutą, kitos seka jos pavyzdžiu ir visi nusivertina savo valiutas. Ta spiralė turi užsidaryti.“
Pasak eksperto, kadangi dabar yra laikomas aukštas politinis tonas, minėtas konsensusas gali būti pasiektas gana greitai.
