Visoms šioms trims politinėms jėgoms reikia naujų lyderių: „darbiečiai“ rinkimuose demonstruoja prastus rezultatus, yra vadinami vieno lyderio partija; socialdemokratai išlieka populiarūs dėl Algirdo Butkevičiaus, be to, per savivaldos rinkimus patyrė nesėkmę didžiuosiuose miestuose; „liberalsąjūdiečiams“ taip pat reikia ieškoti daugiau stiprių žmonių būsimiems Seimo rinkimams, nes dabartiniai lyderiai užima aukštus postus – nuo Vilniaus savivaldybės iki Europos Parlamento – ir kažin ar atsisakys jų dėl parlamentaro kėdės.
Teigiama, kad V. Mazuronis gali prisijungti būtent prie vienos iš šių partijų. LRT.lt šaltinių duomenimis, V. Mazuronis buvo susitikęs su „darbiečiu“ Vydu Gedvilu, nors šis teigia su V. Mazuroniu apie prisijungimą nekalbėjęs.
„Aš tikrai nieko nesitariu. Dažnai su juo susitinku, bet asmeniškai apie tuos dalykus tikrai nekalbėjau. Čia laikinas partijos vadovas, man atrodo, veda derybas. Tai, ką perskaitau laikraštyje, žinau. Daugiau nieko nežinau“, – portalui LRT.lt komentavo V. Gedvilas.
„Darbietis“ sako nežinantis, ar V. Mazuronis atneštų daug naudos partijai: „Nežinau, ar vienas žmogus gali išspręsti partijos likimą. Manau, pokyčiai bus, jei dirbs visa komanda.“
Žiniasklaidoje jau buvo kalbėta, kad vadovauti „darbiečiams“ laikinai sugrįžęs Viktoras Uspaskichas būsimojo naujo vedlio, kuris galėtų pakeisti iš DP pirmininko posto pasitraukusią Loretą Graužinienę, dairosi ne tik savo partijoje, o vienas kandidatų – V. Mazuronis.
Tuomet V. Mazuronis teigė, kad su V. Uspaskichu „vieną kartą kalba rimčiau, kitą – juokais; šiuo atveju pokalbis buvo iš rimtesnių, bet sprendimų ar įsipareigojimų dar nėra“.
Pats V. Mazuronis portalui LRT.lt teigė niekur neskubantis: „Draugiški pasikalbėjimai vyksta vos ne su visomis partijomis. [...] Su Rolandu Paksu kalbamės ir bendraujame, bet apie grįžimą jokių kalbų nebuvo. Turi ir tau tikti komanda, su kuria ruošiesi dirbti, turi sutapti tikslai ir požiūriai, ir tu komandai turi tikti.“
Europarlamentaras teigė dar nežinantis, kada tvirtai apsispręs prisijungti prie kurios nors politinės jėgos: „Čia, žinote, kaip su vedybomis: būna, kad įsižiūri ir po savaitės eini prie altoriaus. Bet būna, kad draugauji dešimt metų ir išsiskiri nesusituokęs – širdžiai neįsakysi. Bet kažkokių greitų sprendimų ar apsisprendimų neplanuoju“
LRT.lt priminus kalbas apie naujos politinės jėgos kūrimą, V. Mazuronis teigė, kad „galimas ir toks variantas, tačiau tam esą ganėtinai nepalankūs įstatymai.“
LSDP, DP ir LS privalumai bei trūkumai
Portalas LRT.lt paprašė V. Mazuronio išskirti trijų partijų privalumus bei trūkumus.
Politiko manymu, LSDP yra pasirinkusi hierarchinį modelį ir rinkimuose yra pasiruošusi dalyvauti su savo administraciniais resursais, tačiau „šiandien reikalingos greitesnės permainos ar galimybės.“
„Pas socialdemokratus susiklostė tokia tradicija – kuris jaunesnis, kuris vyresnis. Kaip sakoma, pirma tėvo į gryčią neįeis. Tokia tradicija turi pliusų, nes partijoje yra stabilumas, bet tai galbūt jau šiek tiek užsitęsė. Pliusas, kad yra stabilumas ir aiškumas, jei kalbame apie lyderystės atsiradimą ar karjerą, o minusas – kad tai neleidžia atsirasti naujoms žvaigždėms“, – pastebi V. Mazuronis.
Anot politiko, vieno stipraus lyderio išryškinimas Darbo partijoje iš vienos pusės buvo privalumas, tačiau iš kitos – silpna vieta. „Mano manymu, šiandien turi būti komanda – keli ar keliolika lyderių. Man atrodo, komanda duoda didesnį stabilumą politiniam junginiui. Didesnis kiekis lyderių ar jų ugdymas, komandos formavimas ir eksponavimas, man atrodo, „darbiečiams“ nepakenktų“, – tęsia europarlamentaras.
Tuo metu Liberalų sąjūdžiui politikas pataria neapsvaigti nuo sėkmingų pastarųjų dvejų rinkimų. „Liberalai bando atsinaujinti, parodyti komandą. Mano manymu, jiems šiek tiek gresia apsvaigimas nuo gerų rezultatų. Galbūt tai praeis kaip karščiavimas ir, jei toliau bus dirbamas sunkus darbas, viskas bus gerai, bet jei per daug užsisėdės ant laurų...
2000-aisiais buvo juk „centristai“, kurie prieš pat rinkimus turėjo „nušluoti“ visą Seimą, bet galiausiai negavo nė vienos vietos. Tai – klasikinis mūsų istorijoje užmigimas ant laurų. Be to, kadangi LS yra susiklijavęs iš kelių partijų, tai žemesniame lygyje tas klijavimosi procesas kartais turi visokių netikėtų sproginėjimų, emocijų ir kitų dalykų. Bet, žinoma, toks partijų gyvenimas – praeina vienas etapas, atsiranda kitos problemos. Šiandien aš matyčiau tokį vaizdelį“, – LRT.lt kalbėjo V. Mazuronis.
V. Mazuronis partiją „Tvarka ir teisingumas“ paliko šių metų vasarį, motyvuodamas tuo, kad „su šiandienine partijos vadovybe kartu dirbti komandoje ir siekti konkrečių realių rezultatų būtų gana sunku.“ Tuo metu V. Mazuronio sūnus Andrius Mazuronis šią partiją paliko dar anksčiau, teigdamas, kad ši partija tampa „vieno žmogaus fobijų arba situacijos įkaite“.
Sūnus stoja į Liberalų sąjūdį
Partiją „Tvarka ir teisingumas“ sausį palikęs parlamentaras Andrius Mazuronis parašė prašymą įstoti į Liberalų sąjūdžio frakciją Seime, BNS ketvirtadienį patvirtino politikas.
„Dabar spausdinamas prašymas, jį jau parašiau. Į frakciją įstosiu antradienį, nes anksčiau niekaip neišeina. Nėra nei frakcijos posėdžio, nei plenarinio posėdžio“, - BNS sakė A.Mazuronis.
Pagal Seimo statutą, pranešimas apie perėjimą į kitą parlamento frakciją turi būti viešai perskaitytas per plenarinį Seimo posėdį.
Šiuo metu Liberalų sąjūdžio frakcija Seime turi 11 narių.
A.Mazuronis sako visada buvęs liberalių pažiūrų.
„Liberalus pagrindas visada manyje buvo pakankamai stiprus, tą labai akivaizdžiai pastebėdavo ir kolegos, su kuriais tenka darbuotis Seime. (...) Mano pirmoji partija, kurioje buvau, vadinosi Lietuvos liberalų sąjunga, jai tada vadovavo Eugenijus Gentvilas.
Aš buvau jaunimo organizacijos atstovas Šiauliuose, kai mokiausi dar vidurinėje mokykloje. O paskui, kai stojau į universitetą, tai jaunimo organizacijai Vilniuje priklausiau. Vėliau partija skaldėsi kelis kartus ir atsidūriau ten, kur atsidūriau (partijoje „Tvarka ir teisingumas“ - BNS)“, - teigė A.Mazuronis.
Jis BNS sakė ketinąs tapti ir Liberalų sąjūdžio partijos nariu.
Politikas partiją „Tvarka ir teisingumas“ paliko dėl išsiskyrusių nuomonių su partijos vadovybe strateginiais valstybės vystymosi klausimais.
„Partija, visų pirma, nėra turgus nėra kažkokia prekė, kur nuėjai, paėmei ir pradėjai naudoti daiktą. Tai yra bendraminčių sambūris ir tai nėra vienos ar dvejų dienų sprendimas, tai yra ilgalaikis sprendimas.
Tokie sprendimai turi būti daromi atsakingai, pasišnekėjus tiek su partijos vadovybe, su Seimo frakcijos nariais, galų gale, idėjiniu pagrindu susitarti ir panašiai“, - argumentuodamas, kodėl sprendimą priėmė po trijų mėnesių, sakė A.Mazuronis.
„Tokie sprendimai turi būti daromi atmetus emocijas į šoną. Kai išėjau iš buvusios partijos, tai tos emocijos kunkuliavo, nebuvo nei vidinės, nei emocinės ramybės. O Liberalų sąjūdis, man atrodo, yra puiki, vakarietiškai mąstanti, jauna, moderni, perspektyvi partija, kurių pusėje būti yra geras ir teigiamas dalykas“, - kalbėjo jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis BNS patvirtino kalbėjęs su A.Mazuroniu ir dėl jo ketinimo tapti partijos nariu.
„Taip, mes kalbėdami apie jo atėjimą į frakciją, kartu kalbėjome apie jo tapimą Liberalų sąjūdžio nariu. Ir iš jo paties toks pageidavimas buvo, ir tą formalumą mes tikrai artimiausiu metu išspręsime. Džiugu, kad žmogus ateina ne tik į frakciją, bet ir į partiją“, - BNS sakė E.Masiulis.
Jo teigimu, A.Mazuronio atėjimas į frakciją Seime sustiprins frakcijos veiklą, nes politikas ir toliau darbuosis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
„Kaip tik mes ten turime praradimą: Algis Kašėta tapo Varėnos meru ir išeina iš Seimo, jis dirbo tame komitete. Kartu manau, kad Andriaus aktyvumas, energija ir iniciatyvos sustiprins pačios frakcijos raišką ir liberalai bus nuo šiol dar labiau matomi viešoje erdvėje ir dar aktyviau dalyvaus įstatymų leidybos procese“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pastaruoju metu A.Mazuronis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje.
