Ir sutapk gi taip. Tuo pačiu metu, kai Vilniaus miesto valdžia apskelbė, kad kuria naują Vilniaus strateginį planą iki 2020 metų, kuriame ketina įgyvendinti laimingų ir draugiškų žmonių miesto viziją, toji pati valdžia su meru Viliumi Navicku priešaky kietai nusprendė visus vilniečius su jų butais parduoti rubikoniniam monopolininkui, pakrikštytam švelniu "Dalkia" vardu. Kad pašvinkęs reikalas kvepėtų geriau, dar A.Zuoko laikais šį subjektą pakvėpino prancūziškais kvapais.
Keistas miesto valdžios vyrų supratimas apie vilniečių laimę, kuomet pensininkas ar jauna šeima turės atiduoti daugiau nei pusę savo pajamų monopolininkui už šiluminę energiją. Apie tai šiomis dienomis kalba kone visi, nuo močiučių iki žurnalistų ir bankų ekspertų. Bet šįsyk aš ne apie tai.
Mane šiandien labiau domina kitkas. Kiek Lietuvos, o ypač Vilniaus valdantieji pajėgūs sugalvoti būdų, kad užčiaupti prieš valdžios planus protestuojančius vilniečius. Trečiadieniais, kuomet vyksta Vilniaus savivaldybės tarybos posėdžiai, Europos aikštė jau tradiciškai tapo vilniečių haidparku, kur vilniečiai išsako savo godas
miesto valdžiai.
Taip ir šį trečiadienį, keli visuomeniniai judėjimai, tarp jų - Jungtinis demokratinis judėjimas bei neparlamentinė partija Lietuvos Socialdemokratų sąjunga suplanavo viešą vilniečių protesto akciją prieš rubikoninius valdžios planus, nustatyta tvarka pateikę tai pačiai savivaldybei prašymą renginio leidimui išduoti. Ir ką gi, valdžia nedavė, o priežastis daugiau nei juokinga.
Ir sutapk gi taip, kad kaip tik šį trečiadienį, gegužės 26-ąją Europos aikštėje, tuo pačiu laiku, nuo 12 iki 15 val., kai visuomenininkai prašė leidimo protesto akcijai, Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą vaikų darbelių mugei, kurią esą organizavo Verkių specialioji mokykla. Kilnu, bet keista, nes tradiciškai mugės vyksta daug jaukesnėje senamiesčio erdvėje, o ne ant šalto Europos aikštės kiniško granito.
Nepatingėjo valdžios vyrai atsisakydami išduoti leidimą ilgą raštą organizatoriams surašyti, kur dėl solidumo pacitavo pluoštelį įstatymų ir savąją versiją išdėstė, jog Europos aikštė esą nesutalpins vaikų mugės ir viešos akcijos dalyvių. Viskas pagal "įstatymą", net tokio valdžios atsisakymo apskundimo tvarką nurodė. Kas žino, gal išties reikėtų imti ir aspkųsti teismui Vilniaus valdžios atsisakymą leisti vilniečiams išsakyti viešai savo nuomonę miesto valdžiai apie rubikoninius reikalus.
Miesto valdžia savo atisakymą grindžia Susirinkimų įstatymu. Tenka pripažinti, kad vien tokio įstatymo egzistavimas Konstitucijos ir demokratijos prasme yra daugiau negu keistas, ypač atskiros Įstatymo nuostatos, kurios yra sunkiai suderinamos su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip susirinkimų, sąžinės laisvė, kurias gina mūsų Konstitucija. Nuo pat pradžių, kai buvo priimtas Susirinkimų įstatymas, turėjo būti aišku, kad Įstatymas sudarys visas sąlygas valdžios vyrams juo piktnaudžiauti ir šio įstatymo pagalba užčiaupti tautos balsą. Šia prasme Susirinkimų įstatymas išties vertas gilesnės analizės.
Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad Vilniaus meras ar kas iš savivaldybės yra minėtos specialiosios mokyklos - vaikų mugės organizatorės steigėjas...
Miesto valdžia savo slapukavimu ir išsisukinėjimu jau iškasinėja karo kirvį prieš vilniečius, o kare visos priemonės tinka, net slėptis nuo miestiečių už vaikų nugarų. Tiesa, tokie besislapstantieji kare ir ne tik, įvardijami kaip bailiai ir dezertyrai, verti karo lauko teismo.
Būtent taip elgiasi dabartiniai miesto valdantieji, nes jie nebeturi racionalių argumentų, kad pateisinti savo sprendimus, nes jų argumentas - Rubikono berniukai. Visoje šioje sušvinkusioje
rubikoninėje istorijoje Vilniaus valdančiųjų slapstymaisi, bėgiojimai nuo žurnalistų ir išsisukinėjimai primena ne ką kita, o baltais siūlais siūtas prokurorų versijas D.Kedžio byloje. Matyt valdantieji davė keistus tylėjimo įžadus, o gal veikiau atvirkščiai - tuščio plepėjimo, melavimo ir išsisukinėjimo? Tik nebeaišku, ko reikia, kad visa tai kada nors baigtųsi...
Tomas Bakučionis, LSDS
