Valdžios vyrai įvairiai aiškins ir dar egzotiškiau, matyt, aiškins vėliau eilinį kartą Lietuvą ištikusios valdžios krizės priežastis.
Seimo pirmininkas A. Paulauskas buvo net prabilęs apie nesutarimus su buvusiais partneriais liberalais dėl mokesčių reformos. Beje, šio politiko viešoji vaidyba tikrai nepagausino jo gerbėjų gretas. Galų gale žiniasklaida lyg ir įtikino visuomenę, jog pagrindinė krizės priežastis – grupiniai interesai naftos ir dujų ūkio sferose. Ypač eskaluota “Lietuvos dujų” privatizavimo tema. Priežastys rimtos, tačiau ar nėra ir kitų? Atkreipkime dėmesį, kad visos politinės jėgos sutartinai nekalba apie artėjančius Prezidento rinkimus. O gal kaip tik derybos dėl būsimo rinkimų scenarijaus bei vaidmenų ir yra tikroji sumaišties ir skleidžiamos demagogijos uždangos priežastis? Pasvarstykime. Šiuo metu socialdemokratų partija nepaprastai sustiprėjo, o A. Brazauskas tiesiogiai veikia politinius procesus. Kokia galėjo būti dviejų kandidatų į Prezidento postą – A. Paulausko ir R. Pakso – artimiausia ateitis? R. Pakso pasižadėjimai verti ne daugiau, nei kitų lietuvių politikų, o paėmęs į savo rankas privatizavimo procesą būtų tapęs finansiškai pajėgus ir patrauklus. Tačiau apeiti socialdemokratų jiems vis vien nepavyktų. Tad vienintelė išeitis A. Paulauskui – su A. Brazausku tiesiogiai tartis dėl savo politinės ateities. A. Paulausko rankomis R. Paksas pašalinamas, ir valdžia turi pereiti į A. Brazausko rankas. Tačiau ar A. Brazauskas palaikys A. Paulausko siekį tapti Prezidentu? Vargu. A. Paulausko reitingas galės tik kristi, o pats A. Brazauskas kaip premjeras turės daug daugiau realių galimybių savo galiai sustiprinti, juolab kad dalies seimūnų, save vadinančių socialliberalais, elgesys priklausys nuo “šeimininkų” jėgos. Tad kas galės oponuoti V. Adamkui? Jei tik sveikata leis, dabartinis Prezidentas bus priverstas (ir savo aplinkos, ir šalies politinės padėties) rungtis rinkimuose. Konservatoriai spėjo iš esmės diskredituoti apskritai dešiniųjų įvaizdį, tad tikėtis rimto jų kandidato – nerealu, o dar nerealiau – manyti, kad ankstesnis jų partinės ir valstybinės kasos valdytojas paremtų tą kandidatą tikrais pinigais. Konservatoriams lemta tik vaidinti kandidatus. Tad šiuo metu galima įžvelgti trijulę – V. Adamkus, A. Brazauskas ir A. Paulauskas. Koziriai socialdemokratų rankose. Tačiau juk nepriklausomoje Lietuvoje koziriai kaip tik ir atskleisdavo visą juos turinčių siauraprotystę ir bejėgystę.
