Aukščiausių valdžios institucijų šeimininkai keičiasi nuolat, tačiau kai kurie jų pavaldiniai darbovietės slenkstį mina jau ne pirmą dešimtmetį, ir joks biurokratijos saulėlydis jiems nebaisus.
Kai kurių valdininkų iš kėdžių neišverčia nei valdžių kaita, nei įvairios pertvarkos. Vienas tokių - Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas. Jis LŽ iš pradžių pasakojo Vyriausybėje dirbantis nuo 1990-ųjų, kai prie jos vairo stojo pirmoji premjerė Kazimiera Prunskienė. Tačiau LŽ O.Romančikui priminus, kad Vyriausybės rūmuose plušėjo dar sovietmečiu, jis prisipažino, kad tuometės Ministrų Tarybos Bendrųjų reikalų skyriaus vadovo pavaduotoju tapo 1981 metais.
Patinka pastovumas.
Prieš tai O.Romančikas dirbo moksliniu bendradarbiu Vilniaus universiteto Pramonės ir ekonomikos fakultete. "Mano pareigos Vyriausybėje visada buvo panašios. Karjerą šioje institucijoje pradėjau įsidarbinęs Bendrajame skyriuje, buvau Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojas, Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas, trumpai buvau ir Vyriausybės sekretoriumi", - vardijo jis.
Per visus tuos metus O.Romančikas tik kartą pajuto, kad laikas keisti darbą. Prieš 12 metų jis įsidarbino vieno banko Bendrųjų reikalų skyriaus vedėju. "Netrukus pamačiau, kad šį terpė - ne man, todėl grįžau dirbti į Vyriausybę, kai tik atsirado tokia galimybė. Šioje institucijoje nuolat verda gyvenimas, jis labai įvairus. Sakoma, kad darbą reikia keisti kas septynis metus. Bet tai priklauso nuo žmogaus charakterio. Pastovumas man yra privalumas", - tvirtino kanclerio pavaduotojas.
Kito darbo neieškojo
Darbuotojų, kurie valstybės institucijoje pluša ne vieną dešimtmetį, galima rasti ir Seime. Kaip LŽ sakė laikinai parlamento kanclerio pareigas einantis Gedeminas Aleksonis, norint suskaičiuoti senbuvius, neužtektų dviejų rankų pirštų. Komunikacijos departamento Priėmimo skyriaus vedėja Birutė Baltrušaitytė, LŽ paklausta, kiek laiko pluša Seime, sutriko - moteris jau seniai liovėsi skaičiuoti čia leidžiamus metus. Kiek vėliau ji patikslino, kad parlamente darbuojasi jau beveik 30 metų - nuo 1981-ųjų. "Pradėjau dirbti Aukščiausiosios Tarybos prezidiume sekretore. Vėliau pareigos keitėsi, Priėmimo skyriaus vedėja dirbu jau penkerius metus, - pasakojo B.Baltrušaitytė. - Išeiti dirbti kitur niekada nebuvo nė minties. Nepriklausomybės pradžioje mažai kam buvo kilęs toks noras. Buvo labai įdomu iš arti stebėti valstybės virsmą, visus įvykius, kurių buvo gausu. Labai džiaugiuosi, kad man teko proga matyti, kas vyko Seime jo kūrimosi stadijoje. Atsiminimai ir įdomūs, ir geri."
Sužavėjo asmenybės
B.Baltrušaitytė teigė esanti dėkinga likimui, kad jai teko proga dirbti su įdomiais žmonėmis. "Dirbau tuometės Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojų Kazimiero Motiekos, Broniaus Kuzmicko padėjėja. Dirbau su Aloyzu Sakalu. Manau, kad kiekvienam malonu talkinti tokioms asmenybėms", - sakė Seimo valdininkė. Ji tvirtino mėgstanti savo darbą, nes jame gali bendrauti su žmonėmis, o tai B.Baltrušaitytei - privalumas. "Į priimamąjį ateina daug žmonių, jiems gali daug ką paaiškinti. Čia jie apsilanko ne iš gero gyvenimo. Paaiškini žmogui tvarką, nukreipi ten, kur jam padės išspręsti problemas. Kartais sulaukiame lankytojų, kurie ateina išreikšti nuomonę apie įstatymus, papasakoja, kas, jų manymu, valstybėje negerai. Dirbdama šį darbą gerai žinau, kas domina žmones, man tai patinka", - tvirtino ji.
Nesėdi vietoje
Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus vyresnysis specialistas Juozas Bružė parlamento rūmuose pradėjo dirbti tada, kai šie buvo pastatyti - 1980-aisais. "Visą šį laiką dirbu tą patį, mano veikla - materialinis aprūpinimas. Būna žmonių, kurie laksto po darbovietes, o kiti yra sėslūs. Priklausau pastariesiems. Seime man neatsibodo, nes niekuomet nesėdžiu vienoje vietoje, - sakė jis. - Esu dirbęs sėslų darbą, rengdavau projektus. Man būdavo kančia sėdėti prie stalo ir braižyti". Vos pastačius Seimo rūmus, kuriuose įsikūrė tuometė Aukščiausioji Taryba, J.Bružė buvo vienas tų, kurie ieškojo baldų pastato šeimininkams. Pašnekovo teigimu, anų laikų baldai ir dabar stovi Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete.
Lauryna VIRELIŪNAITĖ
