Baigę mokslus, sėdėjo namuose
Naują grupę pradėjo lankyti keturi neįgalieji. Apie jos būtinybę Šiaulių specialiojo ugdymo centro auklėtinių tėvai pirmą kartą miesto valdžiai prakalbo dar 2006-aisiais.
„Pagaliau sulaukėme“, – dėl pagaliau miesto Tarybos priimto sprendimo įsteigti grupę džiaugėsi 27-erių Mildos, kuri čia lankysis, mama Laima.
Šios grupės ugdytinių išlaikymą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kiekvienam iš jų mėnesiui skirdama 935 litus. Iki 20 procentų ugdymui skirtų lėšų, priklausomai nuo turimų pajamų, turės įnešti ugdytinių tėvai.
„Miesto valdžiai tereikėjo šiai grupei skirti patalpas, o kaip viskas užsitęsė. Šiaulių specialiojo ugdymo centro įstatuose nebuvo numatyta socialinė veikla, todėl neleido tokios grupės čia steigti anksčiau“, – apie ilgą kelią ir kliūtis pasakojo ir kitų grupės narių – 24-erių Roberto ir 22-ejų Domo mamos.
Tokios grupės jau veikia Vilniuje, Joniškyje, Žagarėje ir Kelmėje.
„Baigusi Šiaulių specialiojo ugdymo centrą, Milda visus šiuos metus praleido namuose, tarp keturių sienų. Lankyti dienos socialinės globos centrą „Goda“, skirtą asmenims su proto negalia, ji atsisakė“, – pasakoja mama Laima.
Robertas Šiaulių profesinio rengimo centre įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę. „Tačiau mokslai ten tetruko metus, likusį laiką taip pat sėdėjome namie“, – pasakojo jo mama Zita.
Domo mama Roma džiaugėsi, kad jos sūnus tik šiemet baigė Šiaulių specialiojo ugdymo centrą ir turi galimybę jį lankyti toliau.
Dirba socialinė darbuotoja
Socialinė darbuotoja Justina Vasylienė, įdarbinta specialiai darbui su vyresniais nei 21-erių auklėtiniais, taip pat neabejojo tokio amžiaus grupės būtinybe. „Neįgalių vaikų tėvai turi teisę į socialinį gyvenimą. Ši grupė suteiks jiems galimybę šia teise naudotis“, – tikisi J. Vasylienė.
Pašnekovė neabejoja, kad neįgaliesiems išeiti iš namų yra lygiai taip pat svarbu, kaip kiekvienam kitam žmogui.
Naujoje grupėje socialinė darbuotoja turės padėjėją. Čia žadama didžiausią dėmesį skirti vidinėms kiekvieno grupės nario savybėms ugdyti.
Marina VISOCKIENĖ