Seimo nariai, ministrai, teisėjai, kiti aukšti pareigūnai pateikia turto deklaracijas. Ar visuomenė turi iš to tikros naudos, ar tai tapo tiesiog formaliu skaidrumo imitavimu?
Spalvingas triukšmas
Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbtos aukštų šalies pareigūnų deklaracijos, kuriose nurodoma, kiek turto ir piniginių lėšų jie turėjo 2009-aisiais. Žiniasklaida vėl greitai suskaičiavo Seimo milijonierius. Daugiausia jų – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje. Paaiškėjo, kad turtingiausiu Seimo nariu, Viktorui Uspaskichui persikėlus į Europos Parlamentą, tapo jungtinės Tautos prisikėlimo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas.
Taip pat atkreiptas dėmesys į parlamento skurdžius. Pavyzdžiui, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Saulius Stoma visose grafose inteligentiškai įrašė 0. Šių ir kitų tautos tarnų deklaracijų ypatumus ir tendencijas aiškinsis ir LNK laida „Valanda su Rūta“.
Kas iš to?
Ar be to, kad visuomenės dėmesį patraukia turtingų ir nuskurdusių politikų pavardės, kad žiniasklaida gali dar kartą juos palinksniuoti, deklaravimas ir pateiktų dokumentų skaitymas duoda kokios realios visuomeninės naudos?
Interneto svetainės ekspertai.eu kūrėjas, advokatas Audrius Nakas pripažino pats deklaracijų dar neskaitęs, bet vieną naudą įvardijo – sako, sužinojęs V. Valkiūno pavardę. „Nė nežinojau tokio. Matyt, tas Seimo narys labai kuklus“, – parlamentaro politinę veiklą ironiškai įvertino jis.
Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo, kad deklaravimas yra geras dalykas, bet dar trūksta tikros stebėsenos. „Pasaulinė praktika rodo, kad labai svarbi yra politikų aplinka. Patys jie gali ir nedalyvauti tam tikroje veikloje, bet ten būna jų giminės: ne tik sutuoktiniai, bet ir tėvai, seneliai, dėdės, tetos ir panašiai. Lietuvoje neįsižiūrima į politikų ir pareigūnų aplinką ir į tai, kiek realūs tose deklaracijose pateikiami skaičiai. Mano nuomone, tokia stebėsena pas mus itin silpna“, – tvirtino jis.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė, mėginanti pastudijuoti tas deklaracijas ne pirmus metus, taip pat pastebėjo, kad iš to, kas pateikiama, visuomenė galėtų gauti daugiau tikros naudos ir žinių. „Tos deklaracijos surašytos taip, kad mokslininkams jas apdoroti būtų nelengva, bet įmanoma. Deja, Lietuvoje nėra nė vieno tuo užsiimančio mokslinių tyrimų instituto“, – apgailestavo ji.
Anot A. Maldeikienės, JAV ir kitos šalys iš tokių dokumentų analizės pasidaro gausybę išvadų apie savo visuomenę, kurią analizuoja įvairiais pjūviais. Remdamiesi šia informacija analitiniai centrai apskaičiuoja socialines tendencijas. Taip pat ir tai, kuris sluoksnis sumoka daugiausia mokesčių. Lietuvoje, anot ekonomistės, yra ir juokingų deklaravimo formų, prie kurių ji priskiria kažkada tuomečio Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko Rimanto Dagio inicijuotą prievolę deklaruoti pirkinius, kainavusius daugiau nei 2 tūkstančius litų. Pasak jos, tokie sumanymai tik „tamsina reikalą“.
Anot A. Maldeikienės, užversti pasyvius mokesčių inspektorius dar ir beprasmiu, visiškai nenaudingos informacijos srautu – žalinga, nes tų menkaverčių popierių tvarkymas ir apdorojimas suryja laiką ir lėšas.
Verslo liudijimai valdo
Paklausti apie tai, daug ar mažai Lietuvos Seime milijonierių, ekspertai vertino skirtingai.
S. Muravjovo nuomone, tai nėra pats svarbiausias klausimas. „Svarbu sugebėti apčiuopti, ar tie milijonai gauti teisėtai, o ne konstatuoti patį faktą, kad jis milijonierius“, – sakė jis.
A. Maldeikienės pastebėjimu, deklaracijos rodo, kad išsipildė viena pranašystė. „Prieš dešimtmetį Raimundas Kuodis pasakė, kad kada nors ateis diena, kai verslo liudijimai paims valdžią. Ta diena atėjo – jie valdžioje. Neturime stebėtis, kad praturtėjo ir valdžioje atsidūrė visokie navickai ar koks V. Uspaskichas, kuris yra to paties mentaliteto. Valdžioje žmonės, kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Ji taip pat nusistebėjo, kodėl joks inspektorius nesusidomėjo parlamentaro Andriaus Šedžiaus viešu pasakojimu, kaip jis atėjo pirkti automobilio iš po lovos išsitraukęs maišelį su 350 tūkst. litų. Anot jos, deklaracijų turinys tik patvirtina bendrą tendenciją – valdžioje yra žmonės, manantys, kad garbę galima nusipirkti.
A.Maldeikienė taip pat piktinosi ir Sauliaus Stomos elgesiu, kuris, pasak jos, nors yra išsiskyręs su žmona, o visas turtas likęs jai, toliau su šia moterimi tebegyvena, bet jos deklaracijos nepateikia.
Ekonomistės nuomone, dažnai dėmesys nukreipiamas ne ten, kur reikia. Kaip pavyzdį, ji minėjo Seimo narį Egidijų Vareikį, kuris dabar aiškinasi dėl honoraro, gauto už skaitytą paskaitą. „Tas žmogus rašo knygas ir straipsnius ir paskaitas skaitos apie politiką – kas tiesiogiai susiję su jo darbu“, - sakė A. Maldeikienė, pabrėždama, jog deklaracija rodo jį esant normalų vidutinio sluoksnio politiką, kurio pažiūras galima vertinti įvairiai.
Tuo pačiu A. Maldeikienė kritikavo Konstitucinio Teismo išaiškinimais sudarytą situaciją, kuomet Seimo nario ar pareigūno pajamos, gautos iš nuosavo verslo, laikomos normaliu dalyku, nes nuosavybė esanti šventa, o iš intelektualinės veiklos gautas honoraras laikomas baisiu Konstitucijos pažeidimu. „Keletą kartų klausiau Egidijaus Kūrio – ar jis tikrai taip galvoja? .... Jei kažkas turi senų sukrypusių mašinų servisą ar žvakių fabrikėlį, tai viskas gerai, o jei gauna pajamas iš intelekto – baisu“, - stebėjosi ji.
Daugiau A. Maldeikienės pastebėjimų Vaizdo konferencijoje:
