Vis keistesnė premjero Andriaus Kubiliaus siūloma diržo politika. Savaitės pradžioje Vyriausybės vadovas pareiškė, kad privaloma mažinti biudžeto išlaidas. Pirmosiomis aukomis nurodytos medicinos ir švietimo sritys. O tuo pat metu rezgami planai steigti naujas valstybės įstaigas. Ūkio ministras Dainius Kreivys patyliukais kuria Nacionalinį konferencijų biurą, kiti politikai inicijuoja naujų tarnybų atsiradimą.
Pinigai ir statusas
Nacionalinio konferencijų biuro steigimas – naujausias valstybės valdymo išlaidų didinimo projektas.
Nors Lietuvos įvaizdžiui kurti jau išleista maždaug 100 milijonų litų, Nacionalinis konferencijų biuras esą taptų pagrindine organizacija, kuri sugebėtų pristatyti Lietuvą svetur kaip verslo forumams tinkamiausią šalį.
Jau minimos ir pradinės smulkios sumos, kurias per metus tektų išleisti tokiam biurui išlaikyti – nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. litų. Paskui tokių įstaigų apetitai tradiciškai didėja.
Beje, tokias funkcijas jau apie penkerius metus atlieka Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Jo direktorė Jolanta Beniulienė vakar “Respublikai" teigė, kad jai pavaldi 22 darbuotojų struktūra per metus gaudavo “kapeikas" – 800 tūkst. litų finansavimą.
Kiek yra, tiek išleidžiame
„Manau, kad Nacionaliniam konferencijų biurui kurti iš pradžių reikėtų bent 2–3 darbuotojų, o koks turėtų būti tokios įstaigos biudžetas – sunku pasakyti, – teigė J.Beniulienė. – Kiek yra pinigų, tiek juos ir galima efektyviai panaudoti.
Jeigu yra 100 tūkst. litų, tai galima sumokėti atlyginimus darbuotojams ir išleisti leidinį. Jeigu turėtume 500 tūkst. ar milijoną litų, žiūrėkime, ką galime padaryti – jau visai kitaip pristatytume miestą".
Valstybinio turizmo departamento direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas vakar “Respublikai" sakė, kad Vilniuje jau esantis konferencijų biuras nėra tinkamas dirbti visos šalies mastu.
Kartu J.Raguckas pripažino, kad sostinėje ir vyksta daugiausia stambių tarptautinių forumų. Dėl verslo forumams tinkamiausio miesto – Vilniaus – nesiginčijo ir J.Beniulienė.
„Nacionalinis konferencijų biuras bus ne tik tarpininkas, bet ir reklamuotojas, siūlytojas pritraukiant į Lietuvą pasaulines konferencijas, – sakė J.Raguckas. – Mums būtinai reikia šios struktūros, nes tokie biurai yra visose šalyse. Visus žaidimus reikia žaisti pagal tų žaidimų taisykles".
Grupuos informaciją
Lietuvos turizmo politikos formuotojai savo ataskaitose nė neslepia, kad užsieniečiai apie galimybes mūsų šalyje rengti verslo konferencijas sužino paprasčiausiu būdu – per interneto paiešką.
„Bet kažkas turi užsieniui pristatyti mūsų šalies konferencijų organizavimo išteklius, susisteminti, klasifikuoti, grupuoti visą informaciją, – naujos struktūros veiklos sritį apibūdino J.Beniulienė. – Tiesą sakant, kiek tai duos naudos, dar sunku komentuoti, nes viskas priklausys nuo to, kiek bus efektyvi biuro veikla".
J.Beniulienė sakė, kad Nacionalinio konferencijų biuro idėja yra viena turizmo rinkodaros dalių, kuriai skiriamas Europos Sąjungos finansavimas. Pašnekovė neslėpė, kad toks biuras būtų ir vienas pagrindinių įrankių panaudojant 2007–2013 m. numatytas ES lėšas.
Bendros numatytos investicijos į turizmo sektoriaus plėtrą iš ES 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu siekia beveik 3,2 mlrd. litų, iš kurių net 695 mln. litų sudaro nacionalinės lėšos.
Ketinimai kurti, ne naikinti
Nacionalinis konferencijų biuras – ne vienintelis pastarųjų dienų valstybės valdymo išlaidų netaupymo pavyzdys. Antradienį Seime bandyta prastumti dar vienos biudžetinės įstaigos – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos – kūrimą. “Prieš" balsavo tik 39 parlamentarai. „Už" – 53. Bet tiek balsų neužteko naujai biurokratinei kontorai sukurti, siūlymas atidėtas bent pusmečiui.
Ką ji būtų veikusi? Siūlytojų teigimu, tarnyba nagrinėtų skundus ir inicijuotų tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrėtų, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros.
Tiesa, vakar atkuto Saulėlydžio komisija – grįžo prie Vyriausybės įstaigų veiklos ir valdymo optimizavimo klausimų. Tačiau apsiribota tik Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Statistikos departamentu – jiems pasiūlyta dar kartą įvertinti valdymo struktūras ir mažinti padalinių skaičių. Nuo to valdžios sektorius dar nesumažėjo.
Krescencijus STOŠKUS – filosofas:
Po valstybės sparnu dygstančios įstaigėlės, biurai man primena sveikame organizme plintančias vėžines ląsteles. Dažniausiai jų atsiradimo priežastis yra būdas sukurti naujus etatus ir pasiimti pinigus.
Mums sakoma, kad tokias kontorėles naikina visokios saulėlydžio komisijos, bet išgydžius vienoje vietoje atsiranda du trys nauji piktybiniai augliai. Prie to prisideda ir vadinamoji Europos Sąjungos parama, kuri suteikia puikias sąlygas kai kam parazituoti.
Kartais atrodo, kad Lietuvoje priimamas labai kvailas įstatymas, jo niekas nesupranta, bet išties jis duoda naudos. Tam nedideliam būreliui, kuris susibėga pasiimti lėšų.
Dažnai netenka girdėti apie brangiai finansuojamų darbų prasmę, bet kai tai pateisinama menamu noru pakelti valstybės ir jos žmonių gerovę, pamirštamas ir bet kokio lygio išlaidavimas.
Julius GIRDVAINIS
