Černobylio avariją likvidavę lietuviai po penkerių metų Seime vėl šaukėsi valdžios dėmesio.
Paskutinį kartą „černobyliečių“ problemos aukščiausiu lygiu aptartos prieš penkerius metus, minint dvidešimtąsias avarijos metines. Tąkart siūlyta ir žadėta suvienodinti teisės aktų formuluotes, kad būtų aiškiai apibrėžtas „černobyliečių“ statusas.
„Nukentėjusių asmenų statuso įstatyme parašyta, kad „černobyliečiai“ yra nukentėję, bet, kai pradedama kalbėti apie pašalpas, imama skirstyti pagal kažkokias kategorijas“, – sakė Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius.
Jis nurodė, kad daugiausia nesusipratimų kyla savivaldybėse, kai valdininkai reikalauja įvairiausių pažymų ir bijo skirstyti paramą, nes pasimeta teisės aktų formuluotėse.
Likviduoti avarijos pasekmių iš Lietuvos į Ukrainą buvo pasiųsta apie 7 tūkstančius gelbėtojų. Šiai dienai per pusantro tūkstančio jų jau nebėra tarp gyvųjų. P. Paškevičius apgailestauja, kad laikui bėgant, žmonių pasiaukojimas yra užmirštamas.
Tuo tarpu, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žada, kad nuo ateinančių metų dėl sunkmečio sumažintos valstybinės pensijos vėl bus grąžintos į prieškrizinį lygį.
„Reikėtų žymiai daugiau, ne vien materialinių išteklių. Kiekvieną dieną mūsų dėmesys turi būti skiriamas tiems, kurie paaukojo savo sveikatą, kad tie žmonės, kurie sudėjo savo auką, gautų grąžą iš savo bendrapiliečių Lietuvoje“, – sakė Seime surengtoje spaudos konferencijoje D. Jankauskas.
Vyriausybė skiria kompensacijas pagal 1998 metais patvirtintą tvarką. Šiemet, pasak ministro, „černobyliečiams“ skiriamas du su puse milijono litų.
„Mums nereikia išskirtinio dėmesio, bet mūsų tarpe yra labai nukentėjusių žmonių, kuriems periodiškai reikia turėti tam tikras sveikatos atstatymo priemones, sanatorinį gydymą ir panašiai“, – sakė P. Paškevičius.
Kiekvienais metais rengiami „černobyliečių“ sąskrydžiai, tačiau jie vyksta kukliai, nes nesiseka gauti paramos iš vyriausybės – jau kelerius metus judėjimui neskirta nei lito.
1986 metais balandžio 26-ąją Černobylio atominėje elektrinėje sprogus reaktoriui, į aplinką pateko kone visi Dmitrijaus Mendelejevo lentelės cheminiai elementai. Iki Fukušimos elektrinės avarijos Japonijoje, Černobylio katastrofa laikyta didžiausia pasaulyje
Taip pat skaitykite:
Po Černobylio – gyvenimas pagal pypsintį dozimetrą
Černobylio katastrofos smulkmenos ir „iešmininkai“
