Vyriausybė rodo pirštu: mums reikia tokių mokesčių, kaip Vakaruose. Ekonomistai linkę į tai atsakyti pirštu baksnodami smilkinį.
Ieškokime pliusų, o ne minusų
Europos Sąjunga (ES) neturi bendro mokesčių politikos modelio. Tačiau didinant mokesčius, akcizus, sakoma, kad jie taikomi prie ES standartų.
„Europos Sąjunga taiko minimalius akcizų dydžius, kuriuos šalys turi pritaikyti savo įstatymuose. Pavyzdžiui, benzino akcizas Lietuvoje yra didesnis už ES taikomą minimumą. ES lygmeniu yra iniciatyvų harmonizuoti pelno mokesčio bazę. Tai reiškia mokesčių suvienodinimą, kuris vyktų didinimo kryptimi. Tuomet šalys nebeturėtų savo balso, norint keisti mokesčio dydį. Tai nesiektina kryptis. ES dabar turi direktyvas, reguliuojančias pridėtinės vertės mokestį ir akcizus. Dėl gyventojų pajamų mokesčių dar yra svarstoma, bet konkrečių sprendimų nėra“, − sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Finansų analitikas Rimantas Rudzkis mokesčių derinimo prie kitų šalių nenori vertinti kaip ekonomiškai logiško. „Norint kopijuoti Vakarus, reikia pasiekti jų lygį įvairiais aspektais. O sudėtingos Vakarų sistemos taip pat yra klystkelis. ES praranda didelę dalį savo konkurencingumo būtent dėl sudėtingo reglamentavimo, ir Lietuvai reikia perimti iš jos tai, kas gera, o ne trūkumus“, − sakė R. Rudzkis.
Kvailiems pasiūlymams nepritaria
Esant dabartinei situacijai kurti naujus mokesčius – kvaila ir nežmoniška, kalbėjo R. Rudzkis. „Poreikio naujiems mokesčiams tikrai nėra. Mūsų mokesčių sistema ir taip sudėtinga. Jeigu premjeras kalba, kad trūksta pinigų, tai galima didinti esamus mokesčius, kam prisigalvoti naujų, kurie dar didina administravimo sąnaudas, apkrauna įmones ir žmones?“ – klausė jis.
Analitikui juokingas pasirodė ir sugalvotasis „žaliasis mokestis“ už automobilius. „Koks dar „žaliasis“? Tai ir yra benzino akcizas, kodėl turime mokėti du kartus?“ − stebėjosi R. Rudzkis.
Analitiko įsitikinimu, nekilnojamojo turto mokestis taip pat nepasiteisintų: net jeigu jo neturėtų mokėti mažiausius būstus turintys skurdžiausiai gyvenantys žmonės, jie netiesiogiai, laikui bėgant, nuo to nukentėtų.
„Turčių pas mus nedaug, įplaukos į biudžetą iš šio mokesčio nebūtų didelės, − kalbėjo R. Rudzkis. − Tačiau žalos baimės pavidalu šis mokestis pridarytų daug. Žmonės nebenorėtų net ir galėdami įsigyti būstą, nes lauktų, kas bus toliau, kiek turės mokėti mokesčio. Statybos, kurios, jeigu atsigautų, galėtų suteikti darbo daugybei bedarbių, taip pat sustos.“
„Esame vienareikšmiškai prieš visus naujus mokesčius ir už dabartinių mažinimą. Nauji mokesčiai reiškia ne papildomas pajamas į biudžetą, o išaugsiančias paskatas žmonėms jų nemokėti, − premjero viltis kritikavo ir K. Leontjeva. − Gali būti, kad pajamų bus surinkta tik dar mažiau.“
Vyriausybė klaidžioja miške
K. Leontjeva pritarė, jog išlaidas reikia mažinti dar griežčiau ir drąsiau, bet naikinant neefektyvias valstybės programas, o ne išmokas gyventojams. „Premjeras sako: arba didesni mokesčiai, arba mažesnės pensijos. Bet yra labai daug neišnaudotų galimybių taupyti biudžeto lėšas – tai yra Vyriausybės prioritetų sudėliojimo klausimas. Reikėtų mažinti korupciją, kontroliuoti viešuosius pirkimus, privatizuoti valstybines įmones, kurių vykdoma veikla nėra tiesioginė valstybės funkcija ir taip toliau“, − sakė ekspertė.
Pasak R. Rudzkio, Lietuva yra nepaprastai išlaidi šalis ir reikalinga viso viešojo sektoriaus inventorizacija.
„Ligoninėse lovų tūkstančiui gyventojų pas mus yra 1,5 karto daugiau nei ES vidurkis, mokytojų tūkstančiui mokinių yra maždaug 2 kartus daugiau, palyginti su Vokietija, išlaikome daug mokyklų kaimo vietovėse, kuriose yra po kelis mokinus, ir tikrai daug labiau apsimokėtų tuos vaikus vežioti į didesnes mokyklas.
Pernelyg išpūstas universitetų tinklas. Pavyzdžiui, galėčiau premjero paklausti – ar tikrai reikalingas toks didžiulis Pedagoginis universitetas? Kontroliuojančių institucijų taip pat yra didžiulis perteklius; daugumoje valstybinių įstaigų darbuotojų skaičių galima mažinti du tris kartus, įstaigų skyriai skyreliai dubliuoja vieni kitų funkcijas. Revizija ir mažinimas šitose srityse būtinas“, − pabrėžė analitikas.
Anot jo, atėjus naujai vyriausybei reikėjo iš karto kurti instituciją, kuri pertvarkytų visą šalies viešąjį sektorių, o dabar remiamasi tik „šokinėjančiais“ ir tarp ministerijų nesuderintais sprendimais.
TIK FAKTAI
Tarptautinis valiutos fondas po savo misijos Lietuvoje pateikė ir taip žinomą išvadą: Lietuva turi atitikti Mastrichto sutartimi nustatytus reikalavimus.
Darbo užmokestis viešajame sektoriuje sudaro apie 11 proc. bendrojo vidaus produkto.
