Finansų ministerija vakar informavo, kad priimtas sprendimas nuo gegužės iš esmės atleisti verslą nuo avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo.
„Atsižvelgus į verslo poreikius ir valstybės galimybes, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų padidinti ribą, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinius PVM mokėjimus. Nuo avansinio PVM atleistos įmonės PVM mokės bendra tvarka kas mėnesį už praeitą laikotarpį. Šis sprendimas neturės esminės įtakos valstybės biudžeto piniginiams srautams“, - rašoma ministerijos pranešime.
Kadangi eksportui taikomas 0 proc. PVM tarifas, prievolė mokėti avansinius PVM mokėjimus išliks tik labai stambioms įmonėms, kurių apyvartos yra labai didelės, o jų veikla dažniausiai orientuota tik į šalies vidaus rinką ir vidinį vartojimą. Tačiau joms avansiniai PVM mokėjimai, anot ministerijos, leis išvengti didesnės mokestinės naštos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui.
Iki šiol avansinį PVM mokėti reikia, kai įmonių vidutinė mokėtina į biudžetą suma už mokestinį laikotarpį per 3 kalendorinius mėnesius paeiliui viršija 100 tūkst. litų. PVM mokėtojams, gaunantiems pajamas vien iš statybos ir montavimo darbų, bei tiems, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos ar paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų avansinį PVM reikia mokėti, jeigu suma viršija 200 tūkst. litų.
„Pirma gera žinia“
Viktoras KROLIS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius
Nors šis žingsnis ir smarkiai pavėluotas, tačiau jį galima tik pasveikinti. Tai pirma tokia gera žinia nuo sunkmečio pradžios. Avansinis PVM mokėjimas buvo sudėtingas ne tik buhalteriškai, bet ir itin apsunkindavo įmonių padėtį. Ypač sunku būdavo dėl to, kad PVM reikėdavo mokėti net negavus pajamų - tik išrašius sąskaitą. Dabar reta kuri įmonė neturi skolų, o norint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose reikia pateikti pažymą, kad nesi skolingas. Taip įsisukdavo uždaras ratas. Dabar gavai - pervedei, ir jokių problemų. 10 milijonų litų - tikrai tinkama riba, kurią peržengs nedaug šalies įmonių.
„Darbų dar daug“
Rimantas RUDZKIS, banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas
Šį žingsnį tikrai reikėjo žengti žymiai anksčiau, bet reikia džiaugtis jau vien tuo, kad tai pagaliau padaryta, nes verslui dabar yra labai sunku. Ką dar Vyriausybė turėtų padaryti, kad leistų verslui lengviau kvėpuoti, būtų galima vardinti ir vardinti, tačiau išskirčiau tris esminius momentus.
Pirma, iki šiol nesumažintas perteklinis reguliavimas. Kur tik pažvelgsi - ar į darbo saugą, ar į aplinkosaugą, visur per griežtos ir per painios biurokratinės procedūros, atimančios iš verslo daug energijos, laiko ir sąnaudų. Antra - mūsų mokesčių sistema jau yra išsigimusi į sunkiai, ypač smulkiam verslui, suprantamą painią struktūrą. Reikia reformos, kuri įvestų paprastą mokesčių sistemą, kaip buvo padaryta Estijoje.
Kaip dar vieną problemą, kurią būtina spręsti kuo greičiau, išskirčiau tai, kad mūsų viešosios institucijos teikia per mažai paslaugų verslui. Kažin, ar mūsų ambasados užsienyje rūpinasi mūsų eksportu taip, kaip tai daro kitų šalių atstovybės Lietuvoje? Ar švietimo sistema labai rūpinasi, kokių iš tikrųjų specialistų reikia ar reikės verslui?
