Šiuo metu Baudžiamajame kodekse (BK) numatyta, kad tas, kas nužudė mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, nėščią moterį, du ar daugiau žmonių, kankindamas ar kitaip itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų, dėl savanaudiškų paskatų, dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles, siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius siūlo griežtinti žemutinę bausmės ribą ir numatyti, kad už prieš tai minėtas veikas nusikaltėliams grėstų laisvės atėmimas ne nuo 8, o nuo 11 metų.
„Tai yra patys žiauriausi, pavojingiausi ir labiausiai ciniški nusikaltimai, tačiau už juos, kaip jau minėta, gali būti skirta vos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Negana to, net ir už kvalifikuotą nužudymą nuteistas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, turi teisę išeiti į laisvę jau po pusės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kad tai nėra vien teorinė galimybė, patvirtina kasdienė kriminalinių įvykių kronika, kurioje nuolat figūruoja asmenys, jau nuteisti už nužudymą, tačiau po kelerių metų lygtinai paleisti į laisvę ir vėl padarę tą patį nusikaltimą. Iš to darytina išvada, kad bausmių sistema yra nepakankamai efektyvi, neatgrasanti ir negarantuojanti piliečių saugumo“, – teisės akto pakeitimo aiškinamajame savo motyvus dėsto V. A. Matulevičius.
Pasak Seimo nario, pagal 100 tūkstančių gyventojų tenkantį nužudymų skaičių Lietuva ne tik nuolat užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, bet ir kelis kartus viršija bendrijos šalių vidutinį nužudymų lygį.
V. A. Matulevičius akcentuoja, kad minimalios bausmės sugriežtinimas už kvalifikuotus nužudymus būtų efektyvi prevencinė priemonė, bet ir nebesuteiktų galimybės išeiti į laisvę, atlikus vos pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip būtų sugriautas įsitikinimas, kad įmanoma padaryti itin žiaurų nusikaltimą ir išeiti į laisvę po kelerių metų.
Bado pirštu į kalėjimų finansavimą
TM siūlo Vyriausybei nepritarti V. A. Matulevičiaus siūlymui. Ministerija pabrėžia, kad nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos padidėjo pakartotinių nužudymų skaičius ir kad didėja lygtinai paleidžiamų nuteistųjų, pakartotinai nusikalstančių probacijos laikotarpiu, skaičius.
„Abejotina, ar įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos nužudymų prevencijai, tačiau dėl pailgėjusių laisvės atėmimo bausmės terminų laisvės atėmimo vietų perpildymo ir jų finansavimo problemos tik dar paaštrės“, – dėstome TM išvadoje.
TM akcentuoja, kad nuo 2003 m., kai įsigaliojo naujasis BK, nužudymų skaičius Lietuvoje iš esmės nuosekliai mažėjo: 2004 m. užregistruoti 345 nužudymai, 2006 m. – 294, 2008 m. – 301, 2010 m. – 217, 2012 m. – 199, 2014 m. – 174, 2015 m. – 189.
