Vis dar sakoma – jis arba ji užaugo be pasakos. Tai apie mokslais ar sportais perkrautą vaikystę. Arba šiaip nykią būtį.
Politikoje tokie posakiai nelabai turi prasmės. Valdžia pasirūpins, kad piliečiai neliktų be pasakos. Ką jau ką, o kokią nors pasakaitę tikrai paporins.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, šiaip jau santūri ir maloni moteriškė, turi pasakų sekėjos talentą. Naujausias jos kūrinys – apie slibiną ir šešėlyje užkastus pinigus. Nedaug ji apie tai šnekėjo, tačiau vaizdžiai.
Vyriausybė, ilgai kilnojusi iš stalčiaus į stalčių 2011 metų valstybės biudžeto projektą, galiausiai pateikė jį Seimui. Greta kitų pajamų yra tame projekte mįslingi du milijardai litų – vienas milijardas bus neva gautas valstybei priraškius kylančios ekonomikos vaisių, kitas – ištrauktas iš šešėlinės ūkinės veiklos.
Nepatiklūs politikai (daugiausiai iš opozicijos) klausia finansų ministrės: „Kaip tu, narsioji mergele, milijardą ištrauksi iš šešėlio?“
Ministrė atsako: „Tai nėra taip paprasta, kaip nueiti už miško, nukirsti galvą slibinui ir pasiimti pinigus.“
Suprask, slibinams galvas ji vos ne kasdien kapoja, o milijardus šešėlyje sužvejoja rečiau.
Tos kalbos apie slibiną ir šešėlį byloja ne vien apie literatūrinius ministrės talentus. Čia pasireiškia ir tam tikra kolektyvinė politinė išmonė.
Juk ir premjerui Andriui Kubiliui turėjo kilti klausimų dėl šešėlyje paslėpto milijardo. Matyt, jis gavo patenkinamus atsakymus. Tačiau tai, kas aišku premjerui, nebūtinai turi būti garsiai pripažįstama.
Vyriausybei jau seniai aišku, kad jos ateitis neaiški. Kodėl biudžetas turėtų būti aiškus? Lai būna pasakiškas!
Tegul bent jau ant popieriaus būna parašyta, kad, pavyzdžiui, savivaldybėms skiriama 400 milijonų litų daugiau. Tai pataisys nuotaiką liaudžiai – ypač prieš savivaldybių rinkimus.
O po rinkimų gali juk visaip nutikti. Gali būti kaip pasakoje – susipratęs ar susigėdęs verslas pats tą milijardą arba jo dalį valstybei atseikės.
Tačiau gali būti dar didesnė įplaukų sausra nei dabar. Na ir kas? Argi nauja tikslinti biudžetą, karpyti išlaidas?
Juolab, kad visi nemalonūs ir varginantys dalykai, kaip antai – galvojimas, skaičiavimas, atsakinėjimas į prašymus, maldavimus ir prakeiksmus – gali būti permesti nuo apdaužytos galvos ant tokios, kurios seni guzai jau spėjo šiek tiek apgyti.
Seimo socialdemokratai jau kelintą kartą ketina nuversti dabartinę koalicinę vyriausybę, kurioje dominuoja Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos statytiniai.
Ar gali dabartinė Vyriausybė rimtai dirbti, jei žino, kad darbo vaisiais pasinaudos priešas? Ar galima pateikti biudžetą be kokios nors užslėptos kiaulystės?
Vienaip ar kitaip šis biudžeto projektas bus be gailesčio taršomas. Jei praeis toks, koks yra dabar, tai dar nereiškia, kad būtent dabartinė Vyriausybė ieškos pinigų šešėlyje. Galbūt laimė pasikapstyti šešėlyje teks opozicijai.
