Vis dažniau prisimenami kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nuopelnai Lietuvos sportui. Jis Lietuvos vardą garsino dar 1948-aisiais per Europos pavergtųjų tautų olimpiadą Niurnberge ir pelnė du aukso bei du sidabro medalius. REKORDININKAS. V. Adamkaus – sprinterio ir šuolininko į tolį – talentas atsiskleidė dar 1946-aisiais. Tada jis, dvidešimtmetis jaunuolis, gyvendamas karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, Augsburge per pabaltijiečių varžybas 100 m nubėgo per 11 sek. ir pakartojo Lietuvos rekordą. Tada kaunietis nežinojo, kad tapo rekordininku, nes nebuvo ryšio su gimtine. „Neužmirškime, kad tai buvo 1946-ieji, tas rezultatas tikrai nebuvo prastas ir jaučiausi labai puikiai. Dažnai pagalvodavau, kaip būtų buvę gerai, jeigu būčiau sočiau pavalgęs ir turėjęs trenerius – tada būčiau fiziškai stipresnis ir, galimas dalykas, nuotolį būčiau įveikęs dar greičiau“, – dabar teigia V. Adamkus.
VARIKLIS. V. Adamkus ne tik aktyviai sportavo, bet pasižymėjo ir organizaciniais sugebėjimais. Jis buvo vienas pagrindinių organizatorių, 1947 m. Vokietijoje įkuriant Vyriausiąjį fizinio auklėjimo ir sporto komitetą (FASK’ą), kuris vienijo Vokietijoje įsikūrusius lietuvių sporto klubus ir fizinio auklėjimo pedagogus.
V. Adamkus buvo visų darbų svarbiausias variklis ir suvažiavimo pagrindinis organizatorius bei siela, todėl jam buvo patikėtos pačios atsakingiausios – reikalų vedėjo pareigos.
Atsidūręs Amerikoje, 1949 m. jis su draugais įkūrė Lietuvos tremtinių sporto klubą „Grandis“, o poros metų – akademinį sporto klubą „Lituanica“, kuris gyvas iki šių dienų. Prezidentas buvo ir vienas iš iniciatorių, įkuriant Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungą (ŠALFASS).
Prezidentas ir šiandien su didele pagarba ir pasididžiavimu žiūri į šią organizaciją, kuri ne tik plėtojant sportinį judėjimą ir jaunuomenės ugdymą, bet ir puoselėjant lietuvybę atliko ir iki šiol dar atlieka milžinišką darbą.
Neįkainuojamas V.Adamkaus indėlis organizuojant Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Atsižvelgiant į visus jo nuopelnus, prezidentas šiemet buvo įvertintas Kūno kultūros ir sporto departamento bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu „Už nuopelnus Lietuvai“.
AMBASADORIUS. Naujai įkurtos Pasaulio lietuvių sporto asociacijos, vadovaujamos Lietuvos olimpinės akademijos prezidento Artūro Poviliūno, artimiausias darbo akcentas – suteikti Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardą V. Adamkui už aktyvią, nuoširdžią ir nenuilstamą veiklą, ypatingus diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui bei tautiečių sportininkų populiarinimą pasaulyje. Prezidentas sutiko priimti šitą apdovanojimą, tad prizas bei diplomas planuojamas įteikti vasario 10 d. Lietuvos edukologijos universiteto Senato posėdžių salėje.
Kaip teigia A. Poviliūnas, V. Adamkus nusipelno šito ambasadoriaus vardo – 1978 m. prasidėjo Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios vyko Kanadoje, o 1983 m. –Čikagoje ir joms vadovavo V. Adamkus, kuris per savo baigiamąją kalbą pasiūlė į kitas Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Adelaidėje (Australija) pakviesti ir Lietuvos sportininkus.
„Kai kurie Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai skeptiškai žiūrėjo į tai, kad žaidynėse dalyvaus ir lietuviai iš tuo metu sovietinės Lietuvos. Didžiulę įtaką padarė Valdas Adamkus, kuris sakė, kad būtinai reikia priimti mūsų sportinę delegaciją, kad reikia bendrauti. Kai nuvykome į Adelaidę, buvome patys geriausi visų draugai.
Kai mes viso pasaulio lietuvius sportininkus pakvietėme į Lietuvą, niekas nenorėjo laukti penkerių metų, nes PLSŽ vykdavo kas penkerius metus. Visi norėjo atvykti kuo greičiau. Žaidynės Lietuvoje įvyko 1991 metais ir jos buvo tikrai įspūdingos.
Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardo suteikimas Valdui Adamkui bus tarsi tos kartos viso pasaulio lietuvių, atsidavusių sportui, įvertinimas“, - sako A. Poviliūnas.
