Daug aistrų ir į dvi dalis Lietuvą padalijusi kelių šimtų milijonų litų vertės Valdovų rūmų statyba dar nesibaigė, o šio naujo nacionalinio muziejaus administracijoje nuo praėjusių metų jau šeimininkauja 24 darbuotojai.
Praėjusį šeštadienį „Respublika“ rašė apie valdininkų armiją, besidauginančią lyg triušiai, tačiau, regis, nuo jos nė neketina atsilikti ir didėjanti kultūros administratorių kariauna.
Neprisimena skaičių
Oficialiai pavadintų nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų administracija nauja, tačiau čia tvyro senas požiūris į viešumą.
Praėjusią savaitę muziejaus direktorius Vydas Dolinskas pokalbio su „Respublika“ pradžioje nenorėjo net sakyti, kiek lėšų šiemet skirta jo personalui išlaikyti, nes „tai yra paskelbta „Valstybės žiniose“, o vadovas „mintinai neprisimena skaičių“.
„Įstaigai išlaikyti šiemet skirta apie 8,8 mln. litų, - pagaliau atsivėrė V.Dolinskas. - Iš tos sumos lėšos bus skiriamos ir Lietuvos tūkstantmečio parodoms, ir personalo išlaikymui, ir Valdovų rūmų, jeigu jie bus atidaryti, šildymui, elektrai, komunalinėms paslaugoms“.
„Koks mano atlyginimas? Jį nustato Kultūros ministerija, tad ten ir klauskite, - toliau slapukavo muziejininkas. - Sudarydama su manimi sutartį ministerija į ją įrašė tik „emgėelus“ (MGL - minimalus gyvenimo lygis - red. past.), o jų yra 20 (2600 litų - red. past.). Tai - standartinis užmokestis“.
Pasidomėjus, ar toks muziejaus direktoriaus atlyginimas šiandien yra geras, ar V.Dolinskas dar prisidurs gaudamas priedus ir priemokas, Valdovų rūmų vadovas vėl slapukavo.
„Priedus skiria Kultūros ministerija, bet aš jų dar negavau, todėl ir nežinau, kokie gali būti tie priedai. Jie galimi pagal įstatymus, gali būti mokami ne tik metų pabaigoje, bet įvairiai, - sakė V.Dolinskas. - Beje, aš ir neturėčiau jums sakyti savo atlyginimo, nes tai - Kultūros ministerijos prerogatyva“.
200 vaizdo kamerų
V.Dolinskas džiaugėsi, kad dabar Valdovų rūmų administracijoje plušantys specialistai tėra pradžia, nes iš viso šioje įstaigoje numatyta 150 etatų. Pasak Valdovų rūmų vadovo, čia ateityje dirbs apie 25 salių prižiūrėtojai, dar tiek pat apsaugos darbuotojų, „kurie kiaurą parą stebės per kameras“, Mokslo tyrimo centro specialistai, apie dešimt restauratorių ir tiek pat - administracijos darbuotojų.
Muziejaus direktorius pasakojo, kad yra kelios apsaugos darbuotojų rūšys: budėtojai ir apsaugininkai. Budėtojai dirbs ekspozicijų salėse, o apsaugininkai budės postuose.
„Tam, kad postas veiktų visą parą, reikia keturių žmonių, kurie keistųsi kas ketvirtą parą. Postai yra du, tad jiems reikės jau aštuonių apsaugininkų, - skaičiavo V.Dolinskas. - Projektuotojai Valdovų rūmuose numatė įrengti apie 200 vaizdo stebėjimo kamerų viduje ir lauke, tad prireiks 3-4 žmonių, kurie nuolat atidžiai stebėtų tą vaizdą monitoriuose“.
Oficialus nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų buveinės adresas - Katedros a.3, Vilnius. Tačiau norint rasti įstaigos administraciją, taip pat prasideda painiava. Visą korespondenciją muziejus kviečia siųsti adresu Bokšto g.5, tačiau administracija įsikūrusi dar kitoje vietoje - Vilniaus g.22, t.y. Radvilų rūmuose esančiuose Lietuvos dailės muziejaus patalpose.
Kitiems - trupiniai
Beveik 9 mln. litų šiemet gausianti Valdovų rūmų administracija ketina surengti keturias tarptautines parodas ir atidaryti dvi nuolatines ekspozicijas.
„Tai, ką mes sugebėjome padaryti per metus, kitiems muziejams yra mažiausiai penkmečio planas, - gyrėsi V.Dolinskas. - Mes atidirbame už gautus pinigus gerokai daugiau, nei turėtume dirbti pagal numatytas darbo instrukcijas“.
Tačiau pasidomėjusi, ar tikrai kituose muziejuose pluša vien tinginiai, „Respublika“ aptiko įdomių skaičių. Iš pirmo žvilgsnio šių metų valstybės biudžete Lietuvos dailės muziejui skirta įspūdinga - beveik 26 mln. litų - suma.
Tačiau šie pinigai atiteks net aštuoniems jo padaliniams: Taikomosios dailės muziejui, Vilniaus paveikslų galerijai, Radvilų rūmams, rekonstruojamai Lietuvos nacionalinei dailės galerijai, Palangos gintaro muziejui, Prano Domšaičio galerijai, Klaipėdos laikrodžių muziejui ir Juodkrantės parodų salei. Skaičiuojant vidutiniškai - po 3,2 mln. kiekvienai įstaigai arba bent tris kartus mažiau nei Valdovų rūmams.
Skirtingai nuo kelių Valdovų rūmų parodų, Lietuvos dailės muziejus, kaip nacionalinė kultūros institucija, praėjusiais metais buvo užsibrėžusi gerokai ambicingesnius veiklos planus. Tai - 219,6 tūkst. eksponatų saugojimas, 1500 jų restauravimas arba konservavimas, 50 nacionalinių ir tarptautinių parodų bei 150 kitų kultūros renginių, išleisti 10 leidinių, vykdyti 30 švietimo programų.
Studentai - kurčiai
Buvę Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai, kurių pavardės redakcijai yra žinomos, pasakojo, esą dėstytojas V.Dolinskas prieš penkerius metus buvo gana didelis Valdovų rūmų atstatymo skeptikas ar net šios idėjos priešininkas.
Nenorėję skelbti savo pavardžių dabartinio Valdovų rūmų muziejaus šeimininko auklėtiniai teigė, kad per paskaitas V.Dolinskas „kritikavo šį dirbtinį projektą“, nes esą „Valdovų rūmuose visi daiktai bus netikri, be jokios autentikos, kaip ir patys rūmai“.
„Labai atsiprašau, bet per paskaitas tie studentai buvo ausų neplovę arba dar kas nors, - pasipiktino V.Dolinskas. - Kiekvienais metais bent po vieną, o kartais ir po kelias studentų grupes vedu į rūmus ir jiems viską detaliai pasakoju. Ir nė karto - kritiškai. Žinoma, jūs rašykite ką tik norite, bet tai bus absoliuti nesąmonė.
Dar kokiais 1999 metais, kai Žemutinės pilies teritorijos tyrinėtojams buvo sunkiausia ir juos visi puolė, kas tik netingėjo, aš rašiau ir pasirašiau įvairiausius straipsnius „už Valdovų rūmus“.
Jeigu jums kas nors pasakojo, jog aš kalbėjau, kad Valdovų rūmuose nebus jokios autentikos, tai jau yra visiška klinika ir nesąmonė. Man visą laiką teko tik ginti Valdovų rūmus nuo visų kritikų. Neabejoju, kad dabar jau kai kas yra pakeitęs savo nuomonę, ir kai rūmai atsidarys, prie to prisijungs patys didžiausi kritikai“.
V.Dolinskui priminus profesoriaus Alfredo Bumblausko žodžius, kad Valdovų rūmai atstatomi bet kaip ir vos iš keturių išlikusių jų piešinukų, muziejininkas atrėžė: „Jūs tikite profesoriumi A.Bumblausku, kuris pastarąjį dešimtmetį net Valdovų rūmų teritorijoje turbūt nebuvo?“.
Julius Girdvainis
