Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinis komitetas pabrėžė išskirtinį šalies vadovo Valdo Adamkaus vaidmenį plėtojant dvišalius valstybių santykius ir akcentavo energetinio saugumo svarbą, transporto ir energetikos infrastruktūros jungčių būtinybę.
Lietuvos Prezidentas V. Adamkus pirmadienį priėmė Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinio komiteto narius, susirinkusius į 18-ąjį posėdį.
Komiteto nariai įvertino savo praėjusio dešimtmečio veiklą, apibendrino pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, abi šalis vienijančią strateginę partnerystę, aptarė Lietuvos ir Lenkijos indėlį plėtojant Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politiką. Taip pat buvo pasikeista nuomonėmis apie Lietuvos ir Lenkijos vaidmenį plėtojant ryšius transatlantinėje erdvėje, teigiama Prezidento spaudos tarnybos pranešime.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų komitetas, kurio pagrindinė užduotis yra analizuoti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą įvairiose srityse ir teikti siūlymus savo šalių prezidentams dėl santykių plėtros, buvo įsteigtas 1997 metais.
Kalbėdami apie dvišalius ryšius susitikimo dalyviai akcentavo energetinio saugumo svarbą, transporto ir energetikos infrastruktūros jungčių būtinybę. Susitikime buvo palankiai vertinami besiplečiantys valstybių santykiai kultūros srityje ir intensyvėjantys jaunimo ryšiai. Taip pat pasidžiaugta augančia Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta, abipusėmis investicijomis.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinio komiteto pirmininkas Marjušas Hanzlikas (Mariusz Handzlik) pabrėžė išskirtinį Prezidento V. Adamkaus vaidmenį abiejų kadencijų metu prisidedant prie valstybių bendradarbiavimo plėtros ir gilinimo.
Prezidentas V. Adamkus sakė tikįs, kad ir ateityje abiejų šalių strateginė partnerystė plėtosis ne tik dvišaliu pagrindu, bet ir euroatlantinėje erdvėje.
Susitikimo pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos prezidentų komiteto vadovai - Lietuvos Prezidento patarėjas Valteris Baliukonis ir Lenkijos Prezidento kanceliarijos valstybės pasekretorius užsienio politikos klausimais M. Handzlikas pasirašė bendrą 18-ojo Lietuvos ir Lenkijos prezidentų komiteto posėdžio komunikatą.
Jame pabrėžiama, kad Prezidentas V. Adamkus ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski) labai daug nuveikė stiprindami strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę. Puikus abiejų prezidentų bendradarbiavimas padėjo veiksmingai ginti abiejų šalių ir viso regiono bendrus interesus ir bendras vertybes Europos Sąjungoje bei tarptautinėse struktūrose.
Komitetas tiki, kad išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau plėtos ir stiprins šių dviejų šalių strateginę partnerystę.
Be kitų klausimų, komiteto komunikate sakoma, jog Lietuva ir Lenkija turi gilinti bendradarbiavimą remdamosi savo bendra istorija, bendromis vertybėmis ir bendra Europos ir transatlantine vizija. Komitetas taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į Europos patirtį lietuvių padėtis Lenkijoje ir lenkų padėtis Lietuvoje vertinama gerai.
Sėkmingai Lietuvos ir Lenkijos partnerystei užtikrinti labai svarbu vykdyti dvišalius ir regioninius energetikos ir transporto projektus, teigiama komunikate. Komitetas ragina Lietuvos ir Lenkijos vyriausybes greičiau imtis būtinų priemonių šiems gyvybiškai svarbiems projektams įgyvendinti, kad būtų sustiprintas regiono energetinis saugumas ir visiška abiejų šalių integracija į europinius tinklus. Lietuvos ir Lenkijos energijos išteklių perdavimo sistemų sujungimas ir alternatyvūs dujų tiekimo keliai ir toliau yra vieni iš svarbiausių ateities bendradarbiavimo tikslų.
Komitetas nusprendė, kad transporto jungtys tarp dviejų šalių plėtojamos nepakankamai sparčiai ir kad kelionės tarp Vilniaus ir Varšuvos trukmė yra gerokai ilgesnė nei skaičiuojant šiuolaikiniais Europos standartais. Būtina spartinti "Rail Baltica" ir "Via Baltica" projektų įgyvendinimą.
Komitetas pripažįsta 440-ųjų Liublino Unijos metinių ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimų reikšmę ir pabrėžia bendro istorinio paveldo svarbą stiprinant abiejų šalių visuomenių, ypač jaunosios kartos, pasitikėjimą. Būtina tęsti dialogą ir atviras diskusijas politiniu ir nevyriausybiniu bei gyventojų lygmeniu apie Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitį, teigiama komunikate. Komitetas yra įsitikinęs, kad skirtingas bendrų istorijos įvykių aiškinimas turėtų būti mokslinių tyrimų sritis, o ne dviejų valstybių politinių diskusijų objektas.
