Pasak patarlės, kiekviename kaime – savas kvailys. Galima sakyti, kad kiekviename mieste – savas šiukšlių kaupimo maniakas. Kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms taip pasimaišo galvoje, jog jie ima į namus maniakiškai tempti visas kelyje pasipainiojusias šiukšles. Vienas toks Radviliškio atmatų konteinerių maniakas sukėlė gaisrą, supleškino namus.
Smarve ir žiurkėmis besiskundžiantys kaimynai sužinojo, kad įstatymų leidėjai pasirūpinę kankinamais šunimis, bet ne žmonėmis.
Sovietmečiu Česlovas Kurnevičius įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirbo veterinaru, tik niekada nevedė, taip ir liko užkietėjęs viengungis. Išėjęs į pensiją, vienas pats dienas stūmė didžiuliame mediniame nuosavame name Radviliškyje, J. Jaramino gatvėje. Kiemas didžiulis, jame – pašiūrė, tad pensininkas ėmė laikyti vištas. Nors taisyklės ir neleidžia, įsitaisė ir pulkelį ožkų.
Bėda, jog sendamas Česlovas ėmė keistis. Pradėjo raustis po šiukšlių konteinerius ir viską, ką tik radęs, vilkti namo. Labai greitai visas kiemas virto dvokiančiu šiukšlynu, kuriame gali rasti nuo krūvos suirusių moteriškų kojinių iki surūdijusio motociklo ar arklinio šieno grėbtuvo.
Šiukšles laiko vertybėmis
Kieme nebetelpantį „turtą" Č. Kurnevičius ėmė sandėliuoti ir savo kambariuose. Jis buvo taip įsijautęs į šiukšlių kaupimą, jog niekaip nerasdavo laiko suremontuoti kibirkščiuojantį elektros lizdą. O šis vieną naktį ėmė ir užsidegė.
Iki atvyko ugniagesiai, liepsna šiukšlėmis užkopė iki stogo ir šis visas supleškėjo. Visa laimė, kad tą rytą nebuvo vėjo – ugnis tikrai būtų persimetusi pas kaimynus, kurių namai stovi vos už poros metrų.
Dar nuodėguliai nebuvo baigę rūkti, o Č. Kurnevičius sėdo ant dviračio ir išdūmė vėl raustis po konteinerius. Grįžo nešinas ne tik keliais maišais šiukšlių, bet ir pasipuošęs balta skrybėle – ją, „Akistatai" prisipažino, taip pat radęs išmestą konteineryje.
Paklaustas, kam jam tiek beverčio šlamšto, daiktų, skarmalų, net moteriškų liemenėlių ir kiaurų pėdkelnių, pensininkas paaiškino, jog visi parnešami daiktai esantys nepaprastai vertingi ir jam labai reikalingi. Jis neturįs šieno, todėl savo ožkas, kurių turįs net 8, šeriąs konteineriuose rastu maistu, jo net ir pats ragaująs. Na o rastus skarmalus jis irgi nešiojąs, be to, juos naudojąs gyvuliams vietoj kraiko... Kam gelžgaliai bei lentgaliai? O taigi, kiek, girdi, šiais laikais kainuoja statybinės medžiagos?!
Įstatymai yra, pagalbos – ne
Girdėdami šį pokalbį kaimynai tik liūdnai lingavo galvomis. Iš pensininko kiemo sklinda dvokas, plūsta musės, pelės ir net žiurkės, žmonės bijo, kad vieną dieną nepasklistų kokia infekcija ar vėl nekiltų gaisras.
„Ką mums daryti?" – klausė žmonės. – Kur tik kreipėmės – niekas nepadeda. Medikai nesikiša, nes Česlovas nėra pripažintas psichikos ligoniu. Policija nevažiuoja, sako, kad kaupti šiukšles – ne nusikaltimas. Prokurorai – juo labiau. Savivaldybės klerkai, mūsų seniūnas skėsčioja rankomis – sako, kad įstatymai neleidžia liesti privačios nuosavybės. Tai ką, reikia laukti naujo gaisro ar epidemijos?"
„Tokie įstatymai, jog lengviau padėti kankinamam šuniui negu kaimynams, – pripažino Šiaulių savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė. – Įstatymų visa krūva, o kaip tramdyti šiukšlių manijos apsėstą žmogų, kaip padėti kaimynams – Lietuvoje niekas nesugalvojo, galima paskirti tik baudą."
Užsikrėtė nuo žiurkių
Pasirodo, pagal įstatymą galima laužtis į butą, kuriame kankinamas vaikas ar naminis gyvūnas. Arba jeigu iš buto pasklinda pavojinga infekcija.
„Visais kitais atvejais ne tik išnešti šiukšles, bet net ir įeiti į butą prieš jo savininko valią griežtai draudžiama, – pabrėžė V. Pelenienė. – Konstitucija vienodai gina privačią nuosavybę – nesvarbu, ar auksas, ar šiukšlės!"
Šiauliuose, Ežero gatvėje, gyvena pensininkė Aldona M. Kadaise ji dirbo mokytoja, rašė eiles, o dabar jau daug metų į namus velka šiukšles. Prieš kelerius metus jų buvo prikišusi net iki pat lubų. Jokios kaimynų pastangos, skundai dėl smarvės, žiurkių ir tarakonų nepadėjo. Tačiau kartą Aldona nuo žiurkių šlapimo užsikrėtė leptospiroze ir buvo išvežta į ligoninę. Kadangi tai pavojinga infekcinė liga, savivaldybė skyrė darbininkus ir sunkvežimį. Vyrai vemdami iškuopė bute pūvančias šiukšles, bet kas iš to. Pasveikusi ir grįžusi buto savininkė suraitė pareiškimą prokuratūrai, kad jai gulint ligoninėje kažkas įsibrovęs į jos būstą ir pavogęs daug brangių drabužių bei vertingų daiktų: girdi, audinės kailiniai ir net ne vieneri...
Žmonės nesikeičia
Kitas pajudintas „šiukšlių karalius" – rusas, gyvenantis netoli Zoknių oro uosto, – pasiskundė net Rusijos ambasadai. Buvo net atvykę tikrintojai, bet pamatę dvokiantį kaip sąvartyną buvusio kariškio butą, žiaukčiodami spruko neatsisukdami atgal į konsulatą.
Dar į didesnę bėdą pakliuvę Šiaulių Tilžės gatvės 26-ojo namo gyventojai. Žmonės pradėjo daryti savo dvylikaaukščio renovaciją, o pirmajame aukšte gyvenanti 70 metų Marija Č. nieko neįleidžia, neleidžia prieiti prie vamzdžių. Net jei ir leistų, neprieitum, nes ir jos butas skendi šiukšlėse iki lubų. Kone metus susirašinėję su institucijomis moters kaimynai gavo teismo leidimą. Darbininkai vemdami atkasė kriauklę, suvirino vamzdžius, pateikė sąskaitą.
Tačiau kas iš to? Marijos butas buvo kuoptas du kartus, iš viso jai skirta keli tūkstančiai litų baudų, o ji toliau namo tempia šiukšles, nors tu ką.
Savo butą dvokiančia žiurkių irštva ir vėl pavertė buvusi mokytoja Aldona M.
Padegėlis radviliškietis Č. Kurnevičius ir vėl zuja aplink šiukšlių konteinerius.
Svarstė ir nieko nenutarė
Valdininkai buvo nutarę, jog reikia kažką daryti po šiukšlių maniako prieš 3 metus sukelto gaisro.
2007-ųjų kovo 11-ąją Vilniuje, Karoliniškėse, užsidegė Žirmūnų gatvės 93-iasis namas – 9 aukštų bendrabutis. Gaisrą sukėlė ne tik savo kambarį, bet ir avarinius koridorius šiukšlėmis užvertęs vyras.
Gelbėdamiesi – daugiausia šokdami per langus – žuvo 4 vyrai ir moteris. Dar keli apdegė, o dešimtys, tarp kurių daug vaikų, apsinuodijo. Vien daugiabučio remontas savivaldybei kainavo per 730 000 litų.
„Taip toliau nebegalima, reikia kažką daryti, – po tragedijos tarėsi įvairių institucijų vadovai, įstatymų leidėjai. Tačiau nieko nenusprendę išsiskirstė ir problemą užmiršo. Kenčiančiais šunimis pasirūpinta, o žmonės gali palaukti. Nes nė vienas didelis ponas negyvena šiukšlių maniako kaimynystėje...
Sigitas Stasaitis
