Būsima valdžios koalicija intensyviai imasi tautos gelbėtojos iš ekonominės krizės vaidmens. Pasidaliję ministrų portfelius, tačiau vis dar neatskleidžiantys visų jų savininkų pavardžių, koalicijos partneriai ėmėsi styguoti Vyriausybės programą.
Išdėliojo prioritetus
Koalicijos lyderis ir būsimasis premjeras Andrius Kubilius po vakarykščio posėdžio įvardijo tris esmines naujos Vyriausybės programos dalis. Tai – antikrizinis veiksmų planas, kitų metų darbų numatymas ir bendros programinės nuostatos planuojamos ketveriems metams, rašo „Respublika“.
Pasak A. Kubiliaus, 2009 m. esminiai darbai yra socialinės atskirties mažinimas, švietimo, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo reformos, kova su korupcija, inovatyvi ekonomika pritraukiant investicijas ir skatinant eksportą bei energetikos pertvarka ypatingą dėmesį skiriant namų renovacijai.
A. Kubilius patvirtino, kad koalicijos partneriai sutarė dėl kai kurių viešojo administravimo įstaigų pertvarkos artimiausiu metu. Planuojama vietoj Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigti Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, iš jos Darbo departamentą perkelti į Ūkio ministeriją. Ūkio ministerijoje planuojama energetikos reikalus perkelti į atskirą Energetikos ministeriją, prie energetikos reikalų numatoma priskirti namų renovaciją.
Konservatorių lyderio teigimu, detalesni projektai užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti turėtų atsirasti kitą savaitę, o krizės prevencijos planą žadama pateikti jau šios savaitės pabaigoje. Šią savaitę tikimasi turėti konkretų planą mažinant apskričių skaičių iki keturių regionų.
Taupys valdininkų sąskaita
Naujosios koalicijos lyderis užsiminė, kad kitąmet valstybės biudžeto deficitas gali siekti ne 2,7 mlrd. litų, kaip planuojama dabar, o 6 mlrd. litų, arba 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Būsimos valdžios atstovai ketina mažinti deficitą maždaug 3,5-4 mlrd. litų: 2 mlrd. mažinant išlaidas ir 1,8 mlrd. didinant realias pajamas – pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų. „Visas išlaidas, numatytas valstybės biudžete, planuojama mažinti 10-20 proc.“, – kalbėjo A. Kubilius.
Kandidatas į finansų ministrus, dabartinis Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta taip pat įvardijo savo darbo prioritetus – taupymas mažinant institucijų išlaidas, pajamų didinimas peržiūrint mokesčius, verslo skatinimas.
„Mes neturime daug laiko, kad galėtume valstybės valdymo institucijose iki biudžeto priėmimo padaryti valdymo reformą. Todėl per pirmąjį etapą yra numatoma sumažinti asignavimus institucijų išlaidoms, taip pat darbo užmokesčiui“, – planus vardijo A. Šemeta.
Pasak jo, vienos institucijos dirba turėdamos įtemptą biudžetą, kitų biudžetas gana laisvas. „Norėtume, kad visų institucijų biudžetai būtų įtempti, kad jos efektyviai panaudotų valstybės lėšas. Manome, kad taip galima būtų sutaupyti nuo 500 iki 800 mln. litų“, – tęsė kandidatas.
A. Šemeta užsiminė apie numatomą peržiūrėti valstybės investicijų programą ir ketinimą sutaupytas lėšas panaudoti būstui renovuoti. Kaip vieną iš taupymo šaltinių būsimasis finansų ministras nurodė galimybę apie 200 mln. litų sumažinti asignavimus keliams, mat jie, anot A. Šemetos, pastaraisiais metais gana smarkiai didėjo.
Naikins lengvatas
Anot A.Šemetos, jau aišku, kad didžioji dalis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų bus panaikinta. Tačiau dar nėra apskaičiuota, kiek procentų tai galėtų būti. A.Šemeta užsiminė ir apie planus mažinti GPM nuo 24 iki 20 proc., taip pat nebetaikyti 15 proc. mokestinės lengvatos dirbantiesiems pagal patentus, kūrybiniams darbuotojams.
Pasak būsimosios Vyriausybės atstovo, kol kas nesikėsinama į šildymo lengvatas, nes tokiu atveju tektų sukurti efektyvų kompensavimo mechanizmą. „Jeigu išeis taip, kad administruoti reikės daugiau, negu pati lengvata kainuoja, tai toks efektas ir išeis“, – svarstė A. Šemeta.
Ūkio ministro kėdę besimatuojantis Dainius Kreivys būsimus darbus taip pat konkretizavo iki trijų – tiesioginės užsienio investicijos, inovacijomis pagrįstas eksportas, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas. „Reikia surasti naujas proveržio kryptis inovacijose. Pavyzdys – žemės ūkio genetika, alternatyvioji energetika. Mes turime pakankamai tam tinkamų ūkių, mokslinio tyrimo centrų. Galėtume pritraukti Europos Sąjungos lėšas“, – sakė D. Kreivys.
Arturas Paknys
