Biržų rajono savivaldybės vadovai vis labiau klimpsta į neatsakingų bei nebaudžiamumą pajutusių klerkų diktuojamus lošimus, kuriuose laimėtojų gali ir nebūti.
Kalbant apie dabartinės Biržų valdžios priklausomybes, būtų galima paminėti pastebimai ryškėjančias dvi tendencijas. Tai noras žūtbūt įtikti įžūlumą demonstruojantiems klerkams ir troškimas bet kokia kaina likti valdžioje. Šios priklausomybės pasireiškia pradedant biudžetui brangiai kainuojančių opozicionierių norų tenkinimu ir baigiant valdančiosios koalicijos atstovų nekompetencija bei jos dangstymu. Abi pražūtingos priklausomybės rūšys bei jas lydintys porūšiai – puiki terpė savivaldybės administracijoje vešinčiai netvarkai, kurios padarinius jaučia rajono bendruomenė ir biudžetas.
Negebėjimas valdyti situacijos ir įvardyti savivaldybę diskredituojančias veikas bei už tai atsakingus asmenis gali atvesti prie nepataisomų dalykų. Mažiausia blogybė iš jų – valdžios atsistatydinimas.
Darbai atlikti, o „pinigėliai nuplaukė"
Biržų rajono savivaldybėje žinoma, kad biudžeto lėšomis teks apmokėti už bendrovės „Biržų komunalinis ūkis" kelių ir gatvių priežiūros darbus.
Pasak bendrovės direktoriaus, savivaldybės tarybos nario Alfrido Jozėno, už kelių ir gatvių priežiūros bei remonto darbus, atliktus nuo 2012 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos, įmonė turi gauti 286 tūkstančius litų.
Visi darbai (sniego valymas mieste ir seniūnijose, smėlio – druskos mišinio barstymas, gatvių ir kelių greideriavimas, šalto asfalto duobių taisymas) atlikti, surašyti jų priėmimo aktai. O apmokėjimo nėra. Savivaldybė biudžete pinigų neturi (visa jo skola „Biržų komunaliniam ūkiui" – apie pusę milijono litų), o valstybės lėšų negavo.
Visi žino, kad tokiems darbams skiriamos valstybės Kelių fondo lėšos, tačiau Biržai jų negavo. Tiksliau, gavo apie 15 tūkst. Lt.
Žinoma tik tiek, kad „kažkas kažko savivaldybėje nesutvarkė".
Pasak A. Jozėno, konkursas šiems darbams atlikti įvyko 2011 metų gegužę ir galiojo visus metus. Konkursą laimėję komunalininkai ir jų samdyti subrangovai („Biržų ranga", Biržų kelių tarnyba) atliko kelių ir gatvių žiemos priežiūros darbus mieste (darbų vertė 207 565 Lt), valė sniegą seniūnijose (14 140 Lt). Kovo – balandžio mėnesiais greideriavo miesto (8 405 Lt) ir seniūnijų kelius (48 307 Lt).
Taip pat kovo – balandžio mėnesiais šaltu asfaltu lopė duobes mieste (6 588 Lt). Dirbo, bet pinigų negavo. Ir nežinia kada gaus, nes, kaip sako vienas savivaldybės darbuotojas, „pinigėliai kažkur nuplaukė". Kalbama, kad kažkokia paraiška neva laiku nepateikta ar pateikta tokia, pagal kurią Kelių fondas lėšų skirti negali.
„Yra visų darbų priėmimo aktai, bet kadangi Kelių fondo lėšų nėra – apmokėjimas „kabo" ant savivaldybės biudžeto, kuriame nėra pinigų. 286 tūkst. litų suma didelei įmonei gal ir niekis, bet mums tai yra labai svarbūs pinigai. Neaišku, kur ir dėl kieno kaltės dingo pinigai. Trūksta lėšų net apyvartai – kurui ir pan. Reikia juk ir su subrangovais atsiskaityti", – nelinksmai kalbėjo UAB „Biržų komunalinis ūkis" vadovas A. Jozėnas.
Direktorius girdėjęs, kad savivaldybė bandanti kalbėtis su Kelių fondo lėšas administruojančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistu Panevėžio regionui Artūru Bogužiu ir svarstanti skolą komunalininkams dengti iš skolintų lėšų.
Savivaldybėje – „nežiniukų" ir atostogautojų kompanija?
Paklaustas, kas iš jo pavaldinių atsakingas už „nuplaukusius" kelis šimtus tūkstančius litų, savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja tik kukliai šypsojosi.
Pasak administracijos vadovo, jis ir pats iki šiol nerandantis atsakymo į minėtą klausimą. Lyg ir kažkuri darbuotoja ne tokį skaičių į kažkokią sistemą įrašiusi, lyg ir kažkas kažką suderinti ar iki galo atlikti pamiršęs.
Toji darbuotoja jau išėjusi iš darbo, o kitas (ar kiti) – neįvardyti.
Direktorius tikina, kad Kelių fondo lėšomis finansuojamų darbų viešieji pirkimai atlikti gerai, tačiau kiti porina, kad būtent pirkimuose „kažkas pražiūrėta".
Direktorius siūlo teirautis Vietinio ūkio skyriuje, o šio vyrai – vedėjas Petras Januškevičius ir jį dažnai pavaduojantis vyriausiasis specialistas Laimutis Brazdžionis – net į kalbas nesileidžia.
„Viskas mūsų gerai padaryta. Kad savivaldybė biudžete pinigų neturi, ne mūsų kaltė, o tokio A. Bogužio aš iš viso nepažįstu", – konkrečiai kalbą baigė laiko stygiumi besiskundžiantis L. Brazdžionis. Savivaldybininkų teigimu, jis Vietinio ūkio skyriuje atsakingas už Kelių fondo lėšų naudojimą.
Kas dar atsakingas už valstybės Kelių fondo lėšas, kurių didelės dalies iš valstybės Biržų savivaldybė negavo, sužinoti sudėtinga.
Viešieji pirkimai „ilsisi"?
Kadangi savivaldybės administracijos direktorius V. Džėja sako, kad viešieji pirkimai esą buvo atlikti gerai, buvo įdomu išgirsti Viešųjų pirkimų skyriaus specialistų nuomonę apie tai, kas įvyko su Kelių lėšomis. To padaryti nepavyko – vėluojančiais darbais garsėjančio Viešųjų pirkimų skyriaus specialistams ir jų pagalbininkams šiuo metu „totalus" poilsis.
„Vedėja išėjo atostogų, o aš nieko negaliu pasakyti – dirbu viena už keturis", – sako ką tik iš atostogų grįžusi Jolanta Kevevari. Jos kolegė Edita Anichimavičienė taip pat atostogauja.
Kaip jau rašyta šeštadienį „Šiaurės rytuose", savivaldybės administracijos direktorius tvirtino, kad Kelių fondo viešuosius pirkimus atlieka Vietinio ūkio skyriaus Ūkio poskyrio specialistė Rūta Zablackaitė.
Teko ieškoti šios specialistės, ką tik laimėjusios savivaldybės skelbtą atranką ir iš laikinos darbuotojos sėkmingai tapusios nuolatine.
Tačiau paaiškėjo, kad ir R. Zablackaitė atostogauja. Kadangi prieš atranką ji buvo spėjusi išeiti iš laikino darbo ir gavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, administracijos direktoriui teko išleisti ją nemokamų atostogų.
„Tai – savivaldybės problema"?
Kad Biržų rajono savivaldybė negavo valstybės skiriamų lėšų gatvių ir kelių priežiūrai, kalta tik pati savivaldybė.
Tokią nuomonę „Šiaurės rytams" išsakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Vietinių kelių skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Bogužis. Jis administruoja ir Panevėžio apskrities rajonams skiriamas Kelių fondo lėšas.
„Problema yra savivaldybėje – nesusikalbėjimas tarp atskirų skyrių arba tarp rajono valdžios ir skyrių", – sako A. Bogužis.
Anot šio Susiekimo ministerijos atstovo, nuo 2012 metų vasario iki šiol nieko nedaroma.
„Dėl to, kad kažkas savivaldybėje deramai neatliko pareigų, Kelių direkcija įstatymų nepažeidinės ir pinigų nemokės", – pasakė Susisiekimo ministerijos Vietinių kelių skyriaus vyriausiasis specialistas A. Bogužis.
Tiesioginė vadovė ne visada žino, ką daro pavaldinė?
Kadangi Kelių fondo lėšomis finansuojamų darbų pirkimai šiais metais skandalingai vėluoja, buvo įdomu išgirsti, ką apie pirkimus atliekančios specialistės R. Zablackaitės darbus galvoja jos tiesioginė viršininkė – Vietinio ūkio skyriaus Ūkio poskyrio vadovė Gražina Strazdienė.
„Šiaurės rytai" teiravosi, ar vadovė žino, kad R. Zablackaitė atlieka svarbius Kelių fondo viešuosius pirkimus.
„Jos pareigybėje parašyta, kad specialistė vykdo Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavedimus. Ką jai vedėjas pavesdavo atlikti, aš nežinau", – teigė Vietinio ūkio skyriaus Ūkio poskyrio vadovė.
G. Strazdienė taip pat sakė nežinanti, kaip pavaldinei sekdavosi tas užduotis atlikti.
Pasiteiravus, ar tiesa, kad vadovė norėjusi, jog atranką laimėtų ir nuolatiniam darbui pasiliktų R. Zablackaitė, G. Strazdienė atsakė: „Nebūtinai. Man tik svarbu, kad žmogus dirbtų."
R. Zablackaitė atranką laimėjo ir gavo nemokamų atostogų iki rugpjūčio 27 dienos, kad pasiruoštų sutuoktuvių šventei.
Kol savivaldybės Vietinio ūkio ir Viešųjų pirkimų skyriaus „jungtinės pajėgos" ramiai atostogauja, savivaldybės administracija kalba apie vėluojančius darbus.
Nors rajono savivaldybės taryba neprieštaravo, kad laiku pirkimų atlikti nespėjančiam Viešųjų pirkimų skyriui į pagalbą ateitų laikinai į darbą priimti specialistai, administracija pagalbininkų viešai neieškojo. Tik atvedė į skyrių parodyti kai kuriuos galimus kandidatus, tačiau jie viešųjų pirkimų specialistėms, sako, nepatikę.
„Biržuose nėra žmonių, kurie sugebėtų dirbti savivaldybės viešųjų pirkimų sferoje", – šventai įsitikinusi viena savivaldybininkė.
Anot jos, savivaldybė – tai ne UAB'as. O paslaugas parduoti – tai ne tas pats, kas jas nupirkti.
Tereikėtų pridurti: iš tikrųjų savivaldybė – ne UAB'as, kur už klaidas mokama savo, o ne kitų pinigais.
