Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prasitarė, kad valdininkai 2012 metams užsiprašė papildomų 2 mlrd. Lt. Atskirais atvejais pinigų prašoma sumokėti baudoms, kurias Europos Sąjunga skyrė Lietuvai kaip sankcijas už valstybės tarnautojų klaidas.
Valdininkų armijai skirs per milijardą litų
Premjeras Andrius Kubilius, beveik prieš metus vertindamas tai, kad reikia vis daugiau pinigų socialinėms išmokoms, kalbėjo esą per 20 metų Lietuvoje susiformavo išlaikytinių mentalitetas.
Tačiau vidurvasarį rengiant kitų metų biudžeto projektus ministerijos užsiprašo neproporcingai daug pinigų. Finansų ministrė I.Šimonytė prasitarė, kad formuojant 2012 metų biudžetą ministerijų finansiniai pageidavimai pranoksta valstybės galimybes.
„Tai kartojasi kiekvienais metais ir mes prie to jau pripratome, – neįžvelgė problemos Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis. – Aišku, kad toks ministerijų apetitas nebus patenkintas.“
Pasak jo, didžiąją dalį pinigų ministerijos prašo skirti ne valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui didinti, o įvairioms iš biudžeto finansuojamoms programoms įgyvendinti.
Atsižvelgiant į šių metų poreikį, 70 tūkst. valdininkų armijai išlaikyti 2012 metais bus skirta panašiai tiek, kiek ir šiemet – apie 2,9 proc. valstybės biudžeto pinigų. Tai sudaro 1,04 mlrd. Lt.
„Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, kam ministerijos prašo tų papildomų 2 mlrd. litų.
Projektas klaidina skaitytojus?
Finansų ministerijos atstovė Jovita Girlevičiūtė tikino, kad biudžeto projekto duomenys yra „tik darbiniai“, todėl „suklaidins skaitytojus“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžetas irgi bus didesnis, bet sumos šios ministerijos klerkai neįvardijo.
„Šiuo metu negalime pasakyti tiksliai, kokia bus suma, nes poreikis tikslinamas“, – teigė SADM atstovė Lina Burbaitė, bet, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, papildomas SADM poreikis siekia nuo 100 iki 400 mln. Lt. Panašiai tiek papildomai reikia ir Finansų ministerijai.
„Nieko nekainavusi“ Energetikos ministerija irgi nenurodė skaičiaus, bet jos atstovas Kęstutis Jauniškis sakė, esą planuojamas biudžeto projektas „yra apie 45 mln. Lt mažesnis nei 2011 m.“
Užsienio reikalų ministerija apskritai jokių skaičių nepateikė, apsiribodama dviejų puslapių išaiškinimu, kuriame pilstoma iš tuščio į kiaurą: „gebėjimai“, „pirmininkavimas ES“, „apmokymai“ ir pan.
Tarnautojų klaidos įvertintos 40 mln. Lt
Iš ministerijų prašomų papildomų 2 mlrd. litų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2012 m. norėtų gauti apie 370 mln. Lt. Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad papildomų pinigų valdininkams nereikia, juos esą gautų žemdirbiai.
„Kasmet tiesioginėms išmokoms reikia apie 260 mln. Lt, o 2011 m. jų buvo numatyta tik 60 mln. Lt, – aiškino A.Macijauskas. – Atskirais nutarimais Vyriausybė vis skirdavo trūkstamus 200 mln. litų. Kadangi kitąmet reikės vėl 260 mln. Lt, tai mes iš karto ir paprašėme visos sumos.“
Dar 25 mln. Lt ŽŪM prašo skirti pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti, o 100 mln. Lt siekia gauti kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę.
„Ne mums tie pinigai atiteks, o žemės savininkams“, – teigė A.Macijauskas.
Tačiau keisčiausia ŽŪM prašoma papildoma pinigų suma – 40 mln. Lt, kurių neva reikia sumokėti Briuseliui kaip sankcijas, kurias Lietuvai Europos Sąjunga pritaikė 2006–2007 m. už pasėlių deklaravimo klaidas ir pažeidimus.
„Sutinku, kad kažkas turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už šiuos nuostolius, bet to jau reikėtų klausti ne manęs, o teisingumo ministro“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras A.Macijauskas.
Už Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pralaimėtą bylą Utenos ekspertinio skyriaus sanitarams iš valstybės biudžeto prašoma 574 tūkst. Lt.
Trali vali festivali
Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijos apskritai pasižymi išradingumu kaulijant valstybės pinigų. Donorystei ir sveikai gyvensenai propaguoti SAM prašo atitinkamai 100 tūkst. ir 715 tūkst. Lt, o už 20 tūkst. Lt sieks net įtraukti užsienio lietuvius į valstybės gyvenimą, nors su reemigrancija sveikatos klausimai visai nesusiję.
Kultūros ministro patarėja Vaida Gogelienė aiškino, kad papildomų 30 mln. Lt ministerijai reikia kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.
„Jeigu ministerija gautų papildomų lėšų, jos būtų skirtos Meno tarybos įkūrimui, kino gamybai ir Kino instituto įkūrimui, Meno kūrėjų socialinės paramos programai, socialinės atskirties mažinimo projektų konkursams, EE ir Norvegijos fondo koofinansavimui, bibliotekų knygoms, įvairiems projektams vaikams, jaunimui, susijusiems su kultūrine edukacija, knygų leidybai ir lietuvių literatūrai, festivaliams, kultūros paveldo duomenų bazės sukūrimui, monitoringo sistemos sukūrimui, muziejinių vertybių įsigijimui, Spaudos radijo ir televizijos fondui, tautinių mažumų projektams, kūrybinėms industrijoms, tarptautinių ryšių programoms“, – vardijo kultūros ministro patarėja Vaida Gogelienė.
Pelningoms įmonėms – kompensacijos
Ne mažiau keisti yra ir Susisiekimo ministerijos papildomi poreikiai. Ši ministerija kol kas gana kuk¬liai įvertino papildomas lėšas – tik 43 mln. Lt.
„Papildomų 25 mln. litų reikia skirti kompensacijoms socialiai remtiniems žmonėms, kuriems bus kompensuotos išlaidos už skaitmeninės televizijos priedėlius, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi mokėti kompensacijas“, – aiškino susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.
Perkant šiuos TV priedėlius be jokių nuolaidų eilinėje parduotuvėje ir mažmenine kaina, už tokią sumą jais būtų galima aprūpinti apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių.
Dar 15 mln. litų Susisiekimo ministerija prašo kompensuoti autobusų bendrovėms ir „Lietuvos geležinkeliams“. Šiais pinigais esą bus padengti nuostoliai, kuriuos minėtos įmonės patiria perveždamos keleivius, nors, tarkime, „Lietuvos geležinkeliai“, būdami valstybės įmone, nuostolius gali padengti iš kitos savo veiklos.
Ūkio ministerijai 20,8 mln. Lt reikia eksporto plėtrai.
Burtažodis – pirmininkavimas ES
Nemažai ministerijų akcentuoja Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungai 2013 metais, todėl šis burtažodis melžiant valstybės biudžetą jau porą metų veikia nepriekaištingai.
Valstybės tarnautojus siekiama išmokyti anglų ir prancūzų kalbų, surengti daugiau komandiruočių į Briuselį. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijai pakaks 0,5 mln. Lt, Sveikatos apsaugos ministerijai papildomai reikia daugiau nei 1 mln. Lt, o Aplinkos ministerija neišsitenka ir į 2,5 mln. Lt.
Tačiau, kaip teigia specialistai, ne pinigai kol kas kiša koją Lietuvai, kurios pirmininkavimas ES kainuos apie 230 mln. Lt.
Valstybės institucijos iki šiol neužtikrino jaunų žmonių, dirbančių valstybės tarnyboje, motyvacijos.
Dėl nepakankamai aukšto darbo užmokesčio valstybės tarnyboje jaunos merginos per sunkmetį mieliau išeidavo motinystės atostogų, nei ministerijos klerko kėdėje likdavo laukti išsvajotųjų 2013-ųjų, o vaikinai patraukdavo pelningesniais keliais. Taip ministerijų investuotos lėšos į žmones „nuplaukdavo“.
„Pinigus planuoja ir rinkimams“
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Seimo narys: „Susidaro įspūdis, kad ministerijų žmonės visiškai nejaučia atsakomybės ir nemato, kokia yra socialinė ekonominė situacija Lietuvoje. Vyriausybė giriasi, kad didėja eksporto apimtys, bet kažkodėl nutyli, kad dar labiau didėja importas. O gyventojai, kurių pajamos santykinai mažos, kaip rodo Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenys, skursta sulig kiekvienu mėnesiu. O juk rudenį bus dar blogiau, nes gamtinių dujų kainos auga sparčiau nei prognozuota. Tad valdininkai dirba nejausdami atsakomybės, nors reikėtų gyventi taupiau ir ieškoti vidinių rezervų. Kai kuriais atvejais reikia atsisakyti nereikšmingų programų ir projektų vien tam, kad šiandien būtų galima išgyventi. Nežinau, bet galbūt valdantieji per ministerijas tam tikrą sumą suplanuoja rinkimams. Aišku, netiesiogiai, bet prisidengdami ne pirmo būtinumo programų finansavimu. Tai visiškai įmanoma.“
„Gudravimas nepagrįstas skaičiais“
„Darbietis“ Vytautas Gapšys, Seimo narys: „Ministerijų įnoriai kasmet gerokai prasilenkia su valstybės biudžeto galimybėmis. Ypač kalbant apie Lietuvos pirmininkavimą ES. Man pačiam teko matyti, kaip viena ministerija paprašė jai didinti su pirminkavimu susijusias išlaidas komandiruotėms. Ji nurodė vienokią sumą. Pažvelgęs į kitos ministerijos prašymą didinti išlaidas komandiruotėms, nustebau, kad už tokį pat skaičių komandiruočių prašoma kone dvigubai didesnė suma. Toks gudravimas nepagrįstas skaičiais. Kadangi pirmininkavimo klausimus visą laiką atkakliai siekė koordinuoti Užsienio reikalų ministerija, tai būtent jos vadovas (Audronius Ažubalis) turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už panašius ministerijų „fokusus“. Užsienio reikalų ministerija privalo koordinuoti likusių ministerijų pasirengimą pirmininkauti ir todėl Vyriausybei turi teikti logiškai paaiškinamą lėšų poreikį.“
