Socialinės pagalbos tarnybos specialistams patikrinus keletą miesto šeimų, paaiškėjo, kad realiai jos neturėtų gauti socialinės pašalpos.
Panevėžio miesto savivaldybėje viešėjusi mobili Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistų grupė (Socialinės pagalbos tarnyba) norėjo išvysti, kaip realiai veikia nuo metų pradžios įsigaliojusi griežtesnė socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarka. Kartu buvo teikiama metodinė pagalba Savivaldybės specialistams, išklausyti pasiūlymai, ką būtų galima tobulinti ir pan.
Vertina realią situaciją
Pagal nuo naujų metų įsigaliojusias nuostatas, piniginė parama nepasiturintiems gyventojams gali būti teikiama dviem būdais. Vienu būdu ją teikia penkios savivaldybės, dalyvaujančios pilotiniame projekte.
Jos pačios įstatymų ribose nusistato, kaip tai bus daroma. Tarp jų yra ir Panevėžio rajono savivaldybė. Likusieji vadovaujasi kita tvarka. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro Daliaus Bitaičio, pusmetį labai daug dėmesio buvo skirta pilotiniame projekte dalyvaujančioms savivaldybėms – daug dirbta su jų specialistais, važinėta į susitikimus. Nuo birželio važiuojama į kitas savivaldybes. Viceministro teigimu, važiuojama ne tikrinti, ne kontroliuoti, kaip dirbama, o būti pagalbininkais – patarti, kaip geriau įgyvendinti įstatymo nuostatas, pasidomėti, ar yra tarpžinybinis bendradarbiavimas, sužinoti, kokių yra bėdų ir pan.
Panevėžio miesto savivaldybėje ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovams Panevėžyje išsakyta nemažai problemų – kalbėta apie gaunančiųjų socialinę paramą telkimą visuomenei naudingiems darbams, socialinius būstus. Taip pat papasakota nesena istorija, apie kurią rašė „Panevėžio balsas“, kai Savivaldybė negalėjo skirti pašalpos mirus mieste gyvenusio, bet čia gyvenamosios vietos nedeklaravusio žmogaus artimiesiems – tai prieštarauja įstatymams. Ministerijos atstovai patikino, kad rengiamos atitinkamų teisės aktų pataisos ir jos turėtų išspręsti minėtą problemą.
Taip pat keltas ir kitas svarbus miestui klausimas – socialinio būsto.
„Mes norėtume, kad su kitais didžiaisiais šalies miestais būtų sulygintos leistinos panevėžiečių, pretenduojančių į socialinį būstą ar jame jau gyvenančių, pajamos. Tačiau pagal šalies teisės aktus dabar turime iš socialinio būsto iškeldinti tvarkingus, motyvuotus žmones, gaunančius vos didesnes nei nustatyta pajamas, taip sumažindami jų galimybes kabintis į gyvenimą. Savivaldybė jau kelis kartus dėl to kreipėsi į ministerijas“, – teigė K. Vareikienė.
Savivaldybė yra gavusi ministerijos atsakymą, kad keisti Vyriausybės nutarimo nėra galimybių. Tam esą reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau D. Bitaitis žadėjo dar kartą apsvarstyti šią problemą.
Ne kiekvienas ir dirbantis taip gali
Kartu ministerijos atstovai norėjo pažiūrėti, kaip gyvena septynios kelerius metus socialinę paramą gaunančios šeimos. Buvo atrinktos pagal ministerijos atstovų pateiktus kriterijus tos, kurios miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistams kėlė abejonių, ar tikrai pagrįstai gauna išmokas.
Pasak D. Bitaičio, piktnaudžiavimo yra. Minėtame pilotiniame projekte dalyvaujančioje Šilalės rajono savivaldybėje sugriežtinus sąlygas, piniginės paramos gavėjų sumažėjo 30 procentų, tai yra esama prielaidos, kad kas trečias paramą gavo neteisėtai. Panevėžio miesto savivaldybėje, palyginti su 2011 metais, sumažėjo ir paramos gavėjų, ir lėšų poreikis. Tačiau padirbėti dar yra ką.
Panevėžyje aplankytos minėtos septynios šeimos paramos neturėtų gauti. Jų buitis graži, namai įrengiami ar remontuojami, atostogauti vykstama į užsienį. Kai kurie patys prisipažino, kad gyvena ne visai iš socialinės paramos – turi ir papildomų pajamų. Pavyzdžiui, remontuoja automobilius. O pagal pateiktus dokumentus visi turi teisę gauti paramą.
„Džiaugiamės, kad paramos gavėjai taip gerai gyvena“, – ironizavo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė.
Visoms šeimoms bus surašyti buities tyrimų aktai ir sprendžiama dėl tolesnio socialinės paramos teikimo. Jos teigimu, aplankant šeimas kartu norėta padėti ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojams. Tokių probleminių bylų turima ne viena. Ir apsilankius ministerijos atstovams, buvo sumažintas tam tikras emocinis krūvis – tokios situacijos lankantis namuose nėra lengvos.
Pasak viceministro D. Bitaičio, teikti paramą mažesniuose miestuose yra lengviau, yra seniūnijos, žmonės labiau vieni kitus pažįsta. Kituose didmiesčiuose taip pat yra seniūnijos. Tad patarė Savivaldybei pasvarstyti, ar nevertėtų miesto suskaidyti tam tikrais rajonais.
Manoma, kad turėtų kisti ir žmonių požiūris, didėti žmonių savimonė.
Valstybė kai kuriais atvejais apgaunama du kartus – dirbant nelegaliai ir nemokant mokesčių ir dar gaunant socialinę paramą, skirtą sunkiai besiverčiantiems asmenims.
„Reikia įžūlumo prašyti socialinės paramos ir nelegaliai dirbti“, – mano ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Liubovė Zaiceva.
Kai kurie naudojasi parama, o kartu baigia ir namus pasistatyti.
Reikės keisti
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad kolegos iš rajono savivaldybės, dalyvaujantys pilotiniame projekte, turi savo būdų tiems, kurie neteisėtai gauna paramą, išaiškinti. Pagrindinė jų naudojama priemonė – specialios komisijos, įvertinančios buitį. Tačiau, pasak Z. Ragėnienės, tokia tvarka galioja tik penkiose pilotinėse savivaldybėse. Visos kitos šalies savivaldybės dirba pagal kitą modelį.
Jos teigimu, skyrius vykdo kontrolę, tačiau labiau dokumentų, o socialiniam darbui dėmesio lieka mažiau. Bet dabar planuojama dažniau lankytis šeimose.
„Per socialinį darbą mes to nedarėme. Nesame vieninteliai, kurie to dar nedaro. Tai visiškai nauja nuostata, įsigaliojusi nuo sausio“, – aiškina Z. Ragėnienė.
Buities sąlygas turės vertinti tik socialiniai darbuotojai ir jų teks ieškoti. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos, savivaldybės administracijoje socialinių darbuotojų negali būti – dirbamas administruojantis darbas. Tad šis papildomas darbas ir papildomi darbuotojai būtų finansuojami iš Savivaldybės biudžeto. Be to, pagal teisės aktus lankytis šeimose privalo ne vienas, o ne mažiau kaip trys socialiniai darbuotojai.
Šiuo metu Panevėžyje yra apie 9 000 socialinės paramos gavėjų. Kiek tarp jų galėtų būti paramą gaunančių neteisėtai, sunku prognozuoti.
Beje, Socialinės paramos tarnybos specialistai prašė panevėžiečių rekomenduoti šeimas, kurios ilgą laiką gauna pašalpas – maždaug nuo 2009–2010 metų, vienas arba abu asmenys šeimoje yra ilgalaikiai bedarbiai ir yra nurodę, kad vienintelis pajamų šaltinis – socialinė pašalpa.
Be to, miesto Savivaldybė pastebi, kad gana aktyviai mieste gyvenamąją vietą deklaruoja rajono gyventojai. Tai asmenys, neturintys rajone nekilnojamojo turto ir gyvenamąją vietą deklaruojantys prie savivaldybės.
Z. Ragėnienės manymu, dalis žmonių renkasi, kur jiems geriau. Pavyzdžiui, kur lengviau gauti paramą, kur nereikia atidirbti nustatytų valandų. Kai kam gal aktualu ir galimybė vaiką į darželį leisti arčiau namų.
„Priežastys gali būti įvairios“, – mano Z. Ragėnienė.
D. Savickienė
