Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, jog Lietuvai reikia stiprios komandos, kurioje būtų stipri kairė ir stipri dešinė; dalijasi artimiausiais ateities planais, prisimena prezidentavimo klaidas ir pasiekimus. “Gal per daug buvau linkęs pasitikėti politikų ir valstybės pareigūnų geranoriškumu”, - savo trūkumą nurodė V. Adamkus.
“Lietuvai reikia stiprios komandos”
Sakėte, kad aktyviai dalyvausite visuomeniniame Lietuvos gyvenime, tačiau Jūsų trūksta. Kodėl?Jonas
Kai kam atrodo atvirkščiai - kad aš per daug aktyvus, kad per dažnai reiškiu savo nuomonę. Net girdžiu pasiūlymų patylėti.
Tačiau tikrai nemanau sėdėti ir suptis pensininko kėdėje. Tai ne mano būdui. Žadėjau aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime - tą darau ir tikrai darysiu ateityje. Tikiuosi, kad prie pilietinės visuomenės stiprinimo netrukus aktyviau prisidės mano vardo fondas. Ketinu labiau įsijungti ir į žinių visuomenės kūrimą Lietuvoje.
Kodėl manęs kai kas pasigenda? Gal dėl tarptautinių įsipareigojimų paskutiniu metu nebuvau tiek matomas. Suprantama, kad ir žiniasklaida kadenciją baigusiam Prezidentui jau neteikia tiek dėmesio. Tai natūralu.
Kokį savo vaidmenį įsivaizduojate dabartiniame Lietuvos politiniame gyvenime?Gintaras
Politikoje likau kaip aktyvus pilietis, kuriam rūpi Lietuvos reikalai.
Man tikrai ne tas pat, kaip gyvena mūsų visuomenė šiandien ir kaip ji gyvens ateityje. Per penkerius metus mes pasidėjome tvirtus pamatus tolesnei Lietuvos pažangai: mūsų valstybė saugi, mūsų ūkis nuolat auga, ateina Europos Sąjungos pinigai. Dabar labai svarbu nežiopsoti, o tinkamai pasinaudoti tomis galimybėmis. Pasinaudoti taip, kad pagerėtų ne tik išrinktųjų, bet visų Lietuvos žmonių gyvenimas.
Tam Lietuvai reikia stiprios komandos. Toje komandoje turi būti ir stipri kairė, ir stipri dešinė, tik tuomet bus tvirta mūsų demokratinė valstybė. Stiprią kairę mes jau turime. Aš norėčiau sustiprinti Lietuvos komandą, padėdamas dešinei pusei.
Kokius keliate politinius tikslus, kuriuos norėtumėte artimiausiu metu įgyvendinti?Artūras
Visų pirma, aš noriu prisidėti prie bendrųjų Lietuvos siekių įgyvendinimo. Tam panaudosiu ir savo tarptautinius ryšius, ir tą žmonių pasitikėjimą, kurį nuolat jaučiu Lietuvoje.
Šiandien mūsų valstybei labai svarbu tinkamai pasirinkti prioritetus. Reikia turėti aiškią ateities politinę darbotvarkę. Dar neseniai toje darbotvarkėje buvo du pagrindiniai punktai: Europos Sąjunga ir NATO. Tai jau padaryta. Dabar aš siūlyčiau į mūsų politinę darbotvarkę kaip svarbiausius dalykus įrašyti švietimą, žinių visuomenę ir pilietiškumą. Be šitų trijų dalykų aš nematau sėkmingos Lietuvos ateities. Dėsiu visas pastangas, kad tai suprastų ir dabartinė, ir būsima Lietuvos valdžia. Ne tik suprastų, bet ir realiai, konkrečiais darbais to siektų.
Kaip Jūs manote, ar LNK žinių tarnyba sąmoningai pranešė žinią, jog bandote sutrukdyti R. Pakso susitikimą su JAV prezidentu G. Bushu, norėdama pakenkti Jūsų įvaizdžiui, ar buvo patys suklaidinti savo šaltinių? Ir kam, Jūsų nuomone, buvo naudingas toks žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas?
Nenoriu spėlioti, kam ir kodėl buvo skleidžiami tokie prasimanymai. Kam šiandien prireikė seniai visiems įkyrėjusios neesamų priešų ieškojimo ir kerštavimo politikos? Bet reikia visiškai neišmanyti tarptautinių santykių, kad patikėtum, jog du žmonės Vilniuje prie pietų stalo gali nustatinėti JAV Prezidento darbotvarkę. Tai nesąmonės.
Kokių pasekmių Lietuvai ateityje gali turėti dabartinė prezidento Rolando Pakso plėtojama užsienio politika?
Prezidentui R. Paksui linkėčiau labiau stiprinti savo autoritetą tarp Europos Sąjungos ir NATO valstybių. Nuo to labai priklauso, ar Lietuva išsaugos įgytą`tarptautinį vaidmenį. Taip pat svarbu neužmiršti, kad valstybės užsienio politika reikalauja komandinio darbo, gero sutarimo tarp Prezidento, Vyriausybės ir Seimo.
“Valdžios piramidės” niekuomet gero neatnešdavo (buvusios LDDP pavyzdys). Ar nematote dabar tokio pavojaus, kuomet rinkimus gali laimėti Liberaldemokratai?Kristina
Mūsų demokratija dar nėra pakankamai brandi. Kaip rodo visuomenės tyrimai, dar daug lietuvių ilgisi ir sovietinių laikų, ir „kietos rankos“ lyderio. Todėl pavojus patekti į rytietiško tipo „valdomą demokratiją“ yra realus.
Aš manau, kad daug didesnę atsakomybę už valstybę šiandien turi jausti ir prisiimti tradicinės Lietuvos partijos. Linkėčiau labai rimto, sąžiningo politinio darbo tiek konservatoriams ir liberalcentristams, tiek socialdemokratams.
Ar nemanote, jog po prezidentinių rinkimų įvykęs visuomenės susiskaldymas nėra naudingas pačiai Lietuvai?Arvydas
Didelio visuomenės susiskaldymo aš nematau. Taip, per rinkimus buvo pastangų visuomenę dirbtinai supriešinti. Neteisingai aiškinta, kad visas kultūrinis ir politinis tautos elitas yra „supuvęs“, „susimokęs prieš paprastus žmones“, kurių interesus neva gina tik vienas kandidatas.
Gerai, kad bent po rinkimų tokio žmonių supriešinimo, atrodo, atsisakoma. O nuomonių ir pozicijų skirtumų neturime laikyti susiskaldymu. Ačiū Dievui, gyvename demokratinėje valstybėje. Tikiuosi, kad dėl „tautos vienybės“ ar „tautinio orumo“ Lietuvoje niekada nebus paaukota žmonių teisė laisvai reikšti savo mintis.
Kaip vertinate R. Pakso prezidentavimą?Ugnius
Linkiu prezidentui R. Paksui sėkmės. Nuo jo realaus darbo sėkmės dabar nemažai priklauso Lietuvos valstybės sėkmė.
Kaip UNESCO geros valios ambasadorius žinių visuomenei kokių pirmųjų konkrečių darbų ruošiatės imtis kuriant žinių visuomenę Lietuvoje?
Visų pirma, dėsiu pastangas, kad žinių visuomenės kūrimas iš tiesų taptų Lietuvos prioritetu. Apie tai jau kalbėjomės su premjeru Algirdu Brazausku. Apie tai noriu kalbėtis ir su visomis Lietuvos visuomenės grupėmis. Žinių visuomenės kūrimas mums šiandien gyvybiškai svarbus. Ar šioje srityje būsime tarp atsilikėlių, ar tarp pirmaujančių - tai mūsų tautos tolimesnio likimo klausimas.
Kaip manote, ar dar įmanoma, kad kas nors Lietuvoje bandytų įtvirtinti moralios politikos standartus, kaip kad Jūs darėte?
Žinoma, įmanoma. Viskas mūsų, Lietuvos žmonių, rankose. Jei kelsime savo politikams griežtesnius moralinius reikalavimus, jei būsime jiems reiklūs per rinkimus, turėsime Lietuvoje ir moralesnę politiką.
Kokios priežastys galėtų lemti, kad šįkart Lietuvai pavyks "apgauti" paskutinių kelių šimtmečių istorijos dėsningumą, kai Lietuva nuolat atsidurdavo tarp autsaiderių?Raimundas
Istorijos „dėsningumams“ galime pasipriešinti tik savo valia, savo sumanumu. Šiandien turime visas sąlygas išsiveržti į priekį. Jei to nepadarysime, turėsime kaltinti tik patys save.
Ko, Jūsų nuomone, dabartinei Lietuvai labiausiai trūksta? Ekonominės gerovės? Pilietiškumo?Diana
Labiausiai trūksta pasitikėjimo savimi. Trūksta bendro supratimo, kad už savo gyvenimą esame atsakingi mes patys, kad turime ne niurzgėti, bet imti gyvenimą į savo rankas. Būtent aktyvaus, atsakingo pilietiškumo mums šiandien labai reikia. Be jo nebus patikimos ekonominės gerovės.
Berods prieš 1.5 metų vyko įdomi akcija: buvo rengiami ir visuomenei pristatyti Lietuvos ilgalaikės raidos scenarijai. Optimistinio scenarijaus neaptarinėsiu, tačiau pesimistinis teigė, kad Lietuvoje į aukščiausius valdžios postus atėjus nesavarankiškiems, neaiškiais pinigais remiamiems asmenims, sustos Lietuvos visuomenės pilietiškumo raida, augs korupcija, socialinė nelygybė ir priklausomybė nuo Rusijos. Deja, mano manymu tai jau vyksta. Gerb. prezidente Adamkau, kaip manote Jūs, kokia vis dėlto Lietuvos perspektyva? Ar, Jūsų manymu, pakaks įtakingų jėgų, kurios galėtų pakeisti tą pesimistinį scenarijų?Aušra
Noriu Jūsų paklausti: o kas tos įtakingos jėgos, kurios gali pakreipti Lietuvos gyvenimą geresne kryptimi? Aš manau, kad tai mes – Lietuvos piliečiai. Jei būsime pasyvūs ir abejingi Lietuvos likimui, mums gali tekti vaidinti kitų surežisuotame spektaklyje. Bet noriu tikėti, kad turime pakankamai jėgų ir galime ne tik patys rašyti optimistinį Lietuvos scenarijų, bet ir jį įgyvendinti.
Kaip vertina gamtosaugininkas V.Adamkus Černobylio AE avariją ir jos padarinius Lietuvai?
Vertinu vienareikšmiai: tai baisi tragedija. Jos padariniai buvo skaudūs ir Lietuvai. Nemažai mūsų vyrų Černobylyje neteko sveikatos.
Ar galima laikyti Černobylio AE avarijos pasekmių likviduotojus savanoriais, jei pripažįstama, kad Lietuva tuo metu buvo valdoma okupacinio režimo?
Jokiu būdu. Taip tvirtinti būtų toks pat absurdas, kaip sakyti, kad lietuviai savo noru važiavo į Sibirą.
Kaip vertinate „keturių komunarų“ kelionę į Baltarusiją?Algis
Apie ją jau pasakiau savo kritišką nuomonę. Tokio Seimo narių socialdemokratų žingsnio negalima pateisinti jokiais argumentais. Dabartinio Baltarusijos režimo patobulinti neįmanoma. Kas tai mėgina daryti, yra daugiau negu naivūs.
Bet aš siūlyčiau mūsų Seimui neapsiriboti tik keturių savo narių kritika. Manau, kad Seimas galėtų išformuoti tokią, Lietuvai gėdą darančią, ryšių su Baltarusija grupę ir sukurti naują, kuri su Baltarusijos žmonėmis palaikytų draugiškus, bet garbingus santykius.
Kaip manote, kodėl liekate populiariausias politikas? Jum vieninteliam iš politikų plojo per krepšininkų sutikimą Kaune.Jurga
Nekeliu sau tokio klausimo. Tiesiog stengiuosi gyventi pagal savo sąžinę, laikytis savo principų, nors dėl jų kartais tenka ir pralaimėti. Niekada negalvojau, kad tikslas pateisina visas priemones.
Apie prezidentavimo laikotarpį ir prezidentinius rinkimus
Kokias didžiausias klaidas padarėte prezidentavimo laikotarpiu?Ernestas
Priimant sprendimus nuolat tekdavo rinktis iš realių alternatyvų. Ne visada turėjau galimybę rinktis tarp gero ir blogo. Taip jau politikoje būna, kad kartais esi priverstas rinktis tarp blogo ir dar blogesnio. Tokie sprendimai yra labai sunkūs. Neretai jie vertinami kaip klaidos. Bet visada reikia prisiminti, kokiomis aplinkybėmis vienas ar kitas sprendimas priimtas, kokios kitos alternatyvos tada buvo, kas būtų atsitikę, jei sprendimo iš viso nebūtų buvę.
Man skaudi lieka visa „Mažeikių naftos“ istorija. Apgailestauju, kad pritrūko sėkmės naujosios politikos idėjai.
Kuriais darbais, kuriuos padarėte būdamas Lietuvos Prezidentu, labiausiai didžiuojatės?Ernestas
Nė vieno padaryto darbo negaliu prisiskirti tik sau. Visada dirbau kartu su savo komanda, su Seimu ir Vyriausybe.
Jaučiuosi laimingas, kad pavyko tesėti inauguracijos metu žmonėms duotą pažadą: per mano kadenciją Lietuva sulaukė kvietimų įsijungti į Europos Sąjungą ir NATO, ji praktiškai įsitvirtino Vakarų erdvėje kaip patikima, civilizuota valstybė. Tai pagrindas mūsų ateities gerovei.
Kokios Jūsų kaip Prezidento buvo silpnosios vietos?Ernestas
Gal per daug buvau linkęs pasitikėti politikų ir valstybės pareigūnų geranoriškumu.
Prezidentavimo laikotarpiu daugelis Jus kaltino pasyvumu. Tokie kaltinimai privačiuose pokalbiuose padažnėjo Jums pralaimėjus rinkimus. Ką atsakytumėte į šią kritiką?Dainius
Dirbau savo darbą, nesirūpindamas reklama ir viešaisiais ryšiais. Jei kas mano, kad NATO ir Europos Sąjungą mums geras dėdė atnešė ant lėkštutės, labai klysta. Tam reikėjo atkaklaus kasdieninio juodo darbo. Daug pastangų. Reikėjo daugybės užsienio kelionių, daugybės diskusijų su užsienio politikais, daugybės telefoninių pokalbių, daugybės interviu užsienio žiniasklaidai, pristatant Lietuvos siekius. Turbūt nebuvo tokios savaitės, kad nebūčiau davęs interviu užsienio žurnalistams. Mūsų siekiams reikėjo ir sutarimo Lietuvos viduje, ir sutarimo su kaimynais. Pagaliau, reikėjo ir gerai dirbančio Valstybės saugumo departamento, kuriuo pasitikėtų mūsų Vakarų partneriai.
Nemanau, kad buvau pasyvus ir vidaus reikaluose. Mums su Seimu ir Vyriausybe pavyko įtvirtinti teisėsaugos institucijų savarankiškumą, priimti Korupcijos prevencijos įstatymą ir Nacionalinę kovos su korupcija programą, parengti Skurdo mažinimo strategiją, Švietimo plėtotės gaires, paspartinti mokyklų atnaujinimą ir kompiuterizavimą...
Kaip manote, kodėl Jūs pralaimėjote prezidentinius rinkimus?Jonas
Negalėjau rinktis negarbingų kovos priemonių. Negalėjau meluoti ir žadėti žmonėms to, ko pagal Konstituciją prezidentas tikrai negali padaryti.
Kaip manote, kodėl po rinkimų žiniasklaidoje ant R. Pakso buvo išpilta daug purvo?Onutė
Manau, kad tie, kurie stebėjo rikimų kampaniją, matė ant kieno galvos purvo buvo išpilta daugiau.
Apie asmeninį gyvenimą
Ar nemanote, kad Jūsų biografija verta kino filmo? Gal ketinate ateityje parašyti autobiografinę knygą?Ramunė
Viena mano autobiografinė knyga buvo išleista prieš keletą metų. Kita turėtų pasirodyti dar šių metų pabaigoje.
Kaip jaučiatės geriau: būdamas prezidentu ar dabar?Agnė
Aktyviai gyvenau tuomet. Aktyviai gyvenu ir dabar. Ypatingai didelio skirtumo nejaučiu.
Kada pirmą kartą įsimylėjote? Kaip baigėsi pirmoji meilė, aišku jei galite papasakoti. Laura
Anksti, dar K. Jablonskio pradžios mokykloje. Deja, meilė nebuvo laiminga.
Ar teisybė, kad bėgote iš pamokų žiūrėti Europos krepšinio čempionato varžybų 1939 metais?Aurimas
Teisybė. Dvi savaites išsėdėjome Kauno sporto halėje. Bet tai tikrai blogas pavyzdys dabartiniams mokiniams. Juo nereikėtų sekti.
Kuris gyvenimo laikotarpis Jums buvo laimingiausias? Sunkiausias? Įdomiausias?Deimantė
Sunkiausias ir „įdomiausias“ buvo pasitraukimas iš Lietuvos ir gyvenimas Vokietijoje. Na, o laimingiausias, tikiuosi, dar priešaky.
Koks pats įdomiausias, netikėčiausias ar juokingiausias nuotykis Jums įstrigo į atmintį per Jūsų prezidentavimo laikotarpį?Akvilė
Labiausiai įstrigo ne nuotykis, bet Vašingtone išgyventa Rugsėjo 11-osios tragedija.
Ką šiuo metu veikiate laisvalaikiu?Virgis
Kad vis dar to laisvalaikio neturėjau.
Kokį paskutinį meninį filmą žiūrėjote? Koks meninis filmas labiausiai Jums patiko?Gytis
Paskutinį filmą – britų režisieriaus Sh. Kapuro „Elžbietą“ – žiūrėjau per televiziją. Mūsų televizijos parodo visai gerų filmų.
Koks patiekalas Jums labiausiai patinka?Gražina
Mėgstu jautienos kepsnius. Ir cepelinus.
