„Drebančiu balsu išėjau aš ir paskelbiau tą žinią. Sunku nusakyti, kas ten salėje darėsi – bučiavosi, džiaugėsi, didžiausios ovacijos. Žinoma, skambėjo Lietuvos himnas“, – laidoje „Globali, bet Lietuva“ pasakojo V. Adamkus.
Po pasitraukimo prezidentas pirmąsyk į Lietuvą grįžo po 27 metų – 1972-aisiais. „Vienintelis faktas, kuris man krito į akis, kad Lietuvos gatvėse mačiau žmones, kurie eina nepakeldami akių. Eina žiūrėdami į gatvę ir nematydami nieko kito – nei šypsenos, nei juoko neteko girdėti. Tai mane sukrėtė. Pajutau, kad okupacija tikrai daro įtaką“, – teigė jis.
Anot prezidento, jis emigracijoje visada jautėsi lietuviu. Ir užimdamas aukštas pareigas, kiekvieną dieną dalijo į dvi dalis: aštuonios valandos – JAV administracijoje, o „visas kitas laikas buvo Lietuva, Lietuva, Lietuva“.
Kaip aukštas pareigūnas, V. Adamkus buvęs žinomas lietuvis. „Truputį vėlavau į Baltuosius rūmus ir norėjau įeiti nepastebėtas, bet kai tik atidariau duris, beveik atsirėmiau į prezidentą Ronaldą Reiganą. Ir jis garsiai, visai salei, visiems girdint sako: „Oh, here comes Mr Lithuania!“ (O, štai ir ponas Lietuva!)”, – atsiminė prezidentas.
