Pataisos šiandien svarstomos Trišalėje taryboje. Taryboje sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinių sutarčių taikymo.
Naujasis kodeksas mažai kuo skiriasi nuo senojo?
Verslo konfederacijos prezidentas sako, kad valdžia vilkina sprendimų priėmimą, o naujasis Darbo kodeksas jau taip išredaguotas, kad mažai kuo skiriasi nuo senojo. „Be abejonės, Darbo kodeksas vilkinamas. Tas projektas, kuris pasirodė daugiau kaip prieš metus, buvo ganėtinai subalansuotas ir daug liberalesnis, nei dabar galiojantis tas postsovietinis Darbo kodeksas.
Tai čia buvo žingsnis pirmyn. Tačiau paskui kas dėjosi... Buvo žengta pusę žingsnio atgal praeitą pavasarį, kai vyko svarstymai buvusiame Seime. Paskui rudenį Vyriausybė priėmė dar vieną paketą darbuotojų naudai. Tai taip ir einame – vienas žingsnis pirmyn ir trys atgal. Dabar visi esame ten, nuo ko ir pradėjome. Naujasis kodeksas yra netoli nuo to postsovietinio, kurį turime dabar. Tai gal ir palikime galioti dabartinį seną? Jeigu bijome pokyčių“, – ironizuoja V. Sutkus.
Pasidavė profesinių sąjungų šantažui?
V. Sutkus sako, kad profesinės sąjungos stengiasi išsireikalauti kuo daugiau nuolaidų sau ir net šantažuoja valdžią. „Jau net įžvelgiu tiek profesinių sąjungų, tiek kairuoliškai nusiteikusių Seimo narių šantažą. Visų pirma sukeliama isterija žiniasklaidoje, o paskui reikalaujama vis daugiau ir daugiau nuolaidų.
Dalis valdžios patiria didžiulį spaudimą iš profesinių sąjungų. Tai rodo profesinių sąjungų nekompetenciją ir savanaudiškumą. Esu ne kartą sakęs jų atstovams – sėskime ir tarkimės, kokius susitarimus galime padaryti dėl darbo sąlygų, darbo laiko ir atlyginimų. Juk negali bankininkas uždirbti tiek pat, kiek tinkuotojas. Mes čia bandome daryti tai, ko nedaro jokios civilizuotos šalys. Bet kadangi profesinių sąjungų lyderiams trūksta kompetencijos ir vakarietiško požiūrio, jie spaudžia Seimo narius, vadina darbdavius vergvaldžiais ir bando įdėti kuo griežtesnius reikalavimus į kodeksą. Bet nepamirškime paprasto dalyko – dalyvaujant versle visokios kliūtys ir apribojimai yra kaštai. Tai kainuoja. Jei įdėsime labai dideles išeitines išmokas darbuotojams, darbdavys tiesiog bijos priimti daug darbuotojų“, – sako verslininkų atstovas.
V. Sutkus įspėja, kad Darbo kodekso priėmimo atidėliojimai kuria nesaugią verslo aplinką investuotojams. Užsienio įmonės gali tiesiog nusigręžti nuo šalies, kuri delsia liberalizuoti darbo santykius.
Kodeksą dar gali taisyti kelis metus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius sako, kad Trišalė taryba yra pasiruošusi apsvarstyti Darbo kodeksą per šią savaitę, o nuo liepos jis tikrai turi įsigalioti. Tačiau neatmetama, kad ir vėliau kai kurie punktai dar bus taisomi. „Kuo daugiau diskutuojama apie Darbo kodeksą, tuo bus geresnė jo kokybė. Tačiau nuo liepos jis privalo pradėti veikti. Trišalė taryba yra pasiruošusi dirbti nors ir kasdien, kad Darbo kodeksas būtų priimtas kaip suplanuota, laiku.
Štai ir šiandien renkamės. Klausimų yra per 40. Kai kurie visiškai nesudėtingi, kai kurie reikalauja daugiau diskusijų. Šiandien gal būt visų neaptarsime, tačiau per savaitę Trišalė taryba tikrai baigs savo darbą. Iš tiesų tokio masto dokumentą sklandžiai priimti yra sunku. Ir neverta tikėtis, kad jis iš karto veiks labai gerai. Nuo liepos bus tarsi bandymas, kaip kodeksas veikia. Kur susidursime su problemomis, grįšime ir svarstysime toliau. Neaiškumų ir patikslinimų dar bus. Pirmus keletą metų dar gali būti pakeitimų. Gyvenimas parodys, kurie dalykai veikia gerai, o kurie ne“, – sako J. Guzavičius.
