Ateinančių metų valstybės biudžeto svarstymas ir susijusių įstatymų aptarimas virto aršiu politiniu mūšiu, kurį lydi spėlionės dėl valdančiosios koalicijos patvarumo, jos subyrėjimo datos ir abejonės dėl valstybės gebėjimo valdyti krizines situacijas.
Destabilizatoriai prieš vagis?
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė (TS-LKD), Seimo vadovė Irena Degutienė viešai kaltino koalicijos partnerius (Liberalų Sąj9ūdį bei Liberalų ir Centro Sąjungą) vardan ideologijos aukojant valstybės stabilumą. Liberalų atstovai aršiai sukritikavo TS-LKD dominuojamos vyriausybės siūlymus įvesti naujus mokesčius, padidinti esamus, taupyti ir atimti privačių pensijų fondų pinigus, kad būtų išgelbėti dabartiniai senjorai.
Liberalų Sąjūdžio (LS) atstovas Petras Auštrevičius atvirai prabilo apie politinę pinigų vagystę, kai Seimas atmetė šios partijos siūlymus numatyti nusavintų pervedimų į privačius pensijų fondus atstatymo datą. Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) parlamentaras Artūras Melianas išplatino pareiškimą, kur deklaruojamas ryžtas ginti milijoną esą apvagiamų dabartinių pensininkų.
Opozicija šaiposi
Didžiausios opozicinės parlamentinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius koalicijos griūtį linkęs prognozuoti arčiau Seimo rinkimų. Pasak jo, dabar valdančioji koalicija susitars užkulisiuose, viešai rodydama aršias diskusijas.
Anot A. Butkevičiaus, dabar koalicija bus linkusi susitarti už uždarų durų. „Pasiekia signalai, kad vyriausybė visgi susitars ir konservatoriai liberalams kažkuriose mokesčių pozicijose nusileis, bet tai bus išgyvenimo, o ne valstybės labui patvirtintas biudžetas bei mokesčių politika“, – teigė socdemas.
Kaip ir dera opozicijos atstovui, A. Butkevičius aiškina, kad vyriausybei trūksta kompetencijos. Esą, ji nesugeba prognozuoti makroekonominių procesų, todėl pradžioje suplanavo pernelyg optimistinį biudžetą. Be to, anot A. Butkevičiaus, vyriausybė nesugeba planuoti ir pajamų, vieninteliu finansų stabilizavimo svertu laikydama mokesčių didinimą. TS-LKD esą pademonstravo neturinti finansų valdymo sistemos kelių apskaičiuotų variantų, kurie, anot A. Butkevičiaus, yra būtini.
„Mokesčių didinimas, kaip vienas iš instrumentų, tikrai yra svarbus, bet jo efektas pasireiškia per pusantrų ar dvejus metus ir, neduok Dieve, – padarai klaidą. Tie verslai, kurie dar kažką veikia, o ypač gamina, gali būti vėl tiesiog nustumti į šešėlį arba išsikelti iš Lietuvos“, – perspėjo opozicionierius, kuris, pasišaipydamas iš visų valdančiosios koalicijos politikų, sakė manąs, kad kūno irimo procesas spartės artėjant rinkimams.
Valdantieji ramina
TS-LKD atstovas, Žemės ūki ministras Kazimieras Starkevičius portalui Balsas.lt sakė esąs įsitikinęs, kad valdančiosios koalicijos patvarumui niekas negresia. „Viskas, manau, susidėlios. Visi čia patriukšmauja, o esmė vis tiek yra viena – reikia subalansuoti biudžetą ir viskas. Tai supranta ir patys liberalai, bet reikia parodyti tvirtumą prieš savo rinkėjus.
Kai pradedi nagrinėti – ir mūsų ministerija, ir LS vadovo Eligijaus Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija atranda būdų, kaip mažinti išlaidas. Pradžioje siūlėme patį paprasčiausią būdą – padidinti 2 procentais pridėtinės vertės mokestį, bet niekas nesutiko. Gerai, nėra to, tai reikia rasti kitką. Antai, prieštaraujama, o Nekilnojamojo turto mokestis – ginčo objektas. Bet juk yra daug nekilnojamojo turto, į kurį neefektyviai investuotam, kuris neduoda pridedamosios vertės. Ir net kaime yra plotų, supirktų spekuliaciniais sumetimais, laukiant kol kaina pakils. Kai kas gal juos bent ūkininkams išnuomos ir dar naudos gaus, nei sumokės to mokesčio“, – tvirtino ministras, pabrėždamas, kad aršaus žodžių karo nevertina kaip koalicijos byrėjimo požymių.
Politologai: rinkimai arčiau – koalicija silpnėja
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis koalicijos silpnėjimą laiko neišvengiamu. Ginče jis labiau palaiko liberalių partijų pusę. „Liberalai nuosekliai gina savo vertybines pozicijas ir principus, su kuriais galima nesutikti, nepripažinti, bet yra nuoseklesni. <..> To negalima pasakyti apie konservatorius, kurie tiesiog labiau reaguoja į situaciją, nei įgyvendina savo kažkokį strateginį planą“, – sako L. Bielinis, primindamas, kad būtent TS-LKD anksčiau mėgdavo pabrėžti vertybių svarbą. Koalicija, pasak jo, yra pasmerkta ir viskas tėra laiko klausimas.
Pasak L. Bielinio, artėjant Seimo rinkimams, turintiems įvykti 2012 metų spalį, trinties didėjimas tarp konservatorių ir koalicijos partnerių – tikėtinas. Esą net nėra visai nesvarstytinas priešlaikinių Seimo rinkimų variantas 2012 metų pavasarį, net jei dabar ir būtų susitarta dėl biudžeto bei lydinčių įstatymų.
Daugiau L. Bielinio klausykitės čia:
Politologas, istorikas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Antanas Kulakauskas laikosi kiek kitokio požiūrio. Pasako jo, neatsakingai atrodo būtent liberalai. „Jeigu žiūrėtume strategiškai, tai konservatorių pozicijos yra stipresnės ir tarsi labiau atitinka valstybės interesus. <...> Kaip teisingai sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, valstybės finansų stabilizavimas yra daugiau techninis ir buhalterinis reikalas“, – mano politologas, teigiantis, kad liberalai nesiūlo jokių receptų.
Anot A. Kulakausko, liberalių partnerių siekis distancijuotis nuo nepopuliaraus premjero Andriaus Kubiliaus ir jo partijos prieš rinkimus gali tik stiprėti.
Daugiau A. Kulakausko klausykitės čia:
Galutinai dėl biudžeto Seimas turi balsuoti 2011 metų gruodžio 20 dieną. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, anksčiau ne kartą deklaravusi pažadus atkurti ūkio krizės metu sumažintas pensija nuo 2012 metų, į diskusijas kol kas beveik nesikiša.
Valdančiosios koalicijos dominuojančiosios partijos TS-LKD lyderiai yra prabilę apie tai, kad galima ir mažumos vyriausybė, jei partneriai užsispirtų.
