Paskutine nemalonia žinia premjerei Ingridai Šimonytei tapo parlamento atsisakymas pritarti siūlymui, kad medikai ir socialinės srities darbuotojai būtų skiepijami nuo koronaviruso privalomai. Šiuo atveju Vyriausybė gavo nemenką smūgį tarsi šlapiu skuduru per veidą, mat įaudrino skiepams besipriešinančią visuomenės dalį, sulaukė gausybės kritikos strėlių, tikėtina, kad dar labiau sumenkino pasitikėjimo reitingus, tačiau rezultatas nulinis. O užsikrėtimų koronavirusų banga kyla aukštyn.
Iš balsavimo labai aiškiai matyti, kad sąmoningai susilaikė trys Liberalų sąjūdžio atstovai – Juozas Baublys, Ričardas Juška ir Jonas Varkalys. Bet buvo valdančiosios koalicijos Seimo narių, kurie priešinosi ne taip akivaizdžiai: pavyzdžiui, prieš balsavimą registravosi, tik nebalsavo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seime tikrai buvo, bet lemiamame balsavime nedalyvavo Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, Laisvės partijos atstovės Silva Lengvinienė, Monika Ošmianskienė.
„Aš tai manau, kad premjerei tai smūgis, nes čia yra visos pandemijos valdymo strategijos kvestionavimas“, – sakė vienas politikas iš Laisvės partijos, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pasak pašnekovo, dalis Liberalų sąjūdžio vienmandatininkų, kurie populiariai vadinami „agroliberalais“ kelia savo apygardoms naudingus reikalavimus mainais už savo balsą nacionaliniais klausimais, bet ministrė pirmininkė I. Šimonytė esą nėra linkusi į tokius užkulisinius mainus, todėl kartas nuo karto palaikymo ir neužtenka.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad dažniausiai tokie mainai paplitę tvirtinant biudžetą, bet ne kitais atvejais, todėl šios informacijos patvirtinti negalėjo.
„Suprantate, skiepai buvo svarbus klausimas visai koalicijai. Už juos gavome daug kritikos strėlių, bet, galų gale, pavedė savi“, – teigė vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų.
Dar kitas konservatorių politikas didelės dramos dėl privalomų skiepų nepatvirtinimo nematė: „Gal tai atrodo kaip Vyriausybės pralaimėjimas, bet tam tikra prasme tai sumažina spaudimą. Ko gero, gal tai ir į naudą pačiai Vyriausybei?“
Tačiau žingsnis po žingsnio sąrašas klausimų, kuriais koalicijoje nėra vienybės, ilgėja.
„Galima į šitą dalyką pažiūrėti ir iš teigiamos pusės: šioks toks koalicijos silpnumas skatina kompromisinę politiką visos valstybės mastu. Jeigu dauguma būtų labai tvirta, ji važiuotų buldozeriu nelabai įsiklausydama į kitų argumentus, o tai dar labiau prisidėtų prie visuomenės skaldymo. Taigi galbūt tai nėra taip blogai“, – koalicijos tarpusavio nesutarimus įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Daug aštrių kampų: nuo partnerystės iki mokesčių
Privalomi skiepai medikams ar socialinės srities darbuotojams yra ne pirmas atvejis, kai valdantieji vienas kitą palieka „ant ledo“. Liberalų sąjūdis neseniai pralošė balsavimus dėl alkoholio kontrolės sušvelninimo, taip pat dėl automobilių taršos mokesčio. Alkoholio kontrolės švelninimo neparėmė dalis konservatorių, taršos mokesčio – konservatoriai ir Laisvės partijos frakcija.
„Dėl taršos mokesčio tai tiesiog gaila žmonių. Daug kas galvoja, kad šitas įstatymas dabartiniu laikotarpiu nereikalingas ir kad jis blogai paruoštas. Dėl alkoholio irgi ne visi įsitikinę, kad tie draudimai yra blogai. Pavyzdžiui, frakcijoje ne paslaptis, kad pas mus yra konservatyvesnių ir liberalesnių žmonių, tai abiejuose sparnuose buvo nuomonių, jog alkoholio prieinamumo ribojimai ir suvaržymai davę naudos“, – svarstė politikas iš konservatorių gretų.
Prieš tai kurį laiką nesisekė Laisvės partijai, kuriai nepavyko įtikinti koalicijos dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo ir palengvinti atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti.
Valdančiosios koalicijos narių požiūrį į vienas kitą rodo ir vieši Laisvės partijos atstovės Ievos Pakarklytės priekaištai konservatoriui, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului bei pastarojo atsakymai kolegei ir žiniasklaidai. Ginčas kilo dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų ribojimo, mat Sveikatos reikalų komitetas, A. Matulo siūlymu, balsavo dėl pertraukos iki pavasario sesijos.
„Kai kada žmonės galvoja taip: o kas čia atsitiks, juk Vyriausybė negrius, nes alternatyvos jai nėra? Toks labai paviršutiniškas mąstymas. O aš neatmetu galimybės, kad kada nors viskas ims ir sugrius. Kitaip sakant koalicinio mąstymo ir susivokimo trūksta. Nevardinsiu pavardėmis, bet aš matau, kad trūksta. Kita vertus, trūksta ir kalbėjimosi koalicijoje“, – sakė vienas Liberalų sąjūdžio politikų.
Tačiau valdantiesiems neseniai pavyko sutarti dėl asmenvardžių rašybos pagrindiniame dokumento puslapyje visomis lotyniškomis raidėmis. Koalicijos sutartyje tai buvo priskiriama prie klausimų, kuriais buvo pripažįstamas egzistuojantis nesutarimas.
Laisvės partija jaučiasi pakišta po vertybine politika
Trintis koalicijoje kelia ir kitos bėdos. Nors Kinijos klausimu valdančioji koalicija išoriškai demonstruoja vienybę, bet ji tokia yra tik iš reikalo ir sukandus dantis. Koalicijos partneriai portalui 15min.lt atvirai patvirtino, kad su jais nebuvo derintas Taivano atstovybės pavadinimas, kuris sukėlė aršų Kinijos pyktį. Ši valstybė Lietuvai pritaikė nedeklaruotas ekonomines sankcijas.
Pekinas iš visų partnerių reikalauja laikytis „vienos Kinijos“ principo, kas reiškia, jog bet kokios aliuzijos į Taivano nepriklausomybę yra baudžiamos, todėl daugelyje pasaulio šalių tokios atstovybės pavadinamos Taipėjaus vardu pagal salos sostinę.
Laisvės partijos atstovai pasakojo kartais besijaučiantys taip, tarsi turėtų lakstyti paskui konservatorius ir tvarkyti jų „pridarytas krūveles“. Jų nuomone, taip nutiko įgyvendinant vertybinę užsienio politiką: vienu atveju, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi sugalvoti, kaip padėti kinų baudžiamam Lietuvos verslui, kitu atveju, Susisiekimo ministerija turėjo laužyti galvą, kaip uždrausti baltarusiškų trąšų tranzitą ir išsisukti nuo ieškinių tarptautiniame arbitraže. Energetikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, o Susisiekimo – kitas šios partijos deleguotas atstovas Marius Skuodis.
„Toks jausmas, kad kažkas daro vertybinę politiką, o Susisiekimo ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija eina iš paskos ir turi srėbti nepatenkinto verslo dalykus“, – svarstė vienas iš Laisvės partijos politikų.
Nors ir sukandę dantis, laisviečiai vis tik nesiūlo keisti Taivano atstovybės pavadinimo į Taipėjaus, nes, jų manymu, tai ne išeitis. O konservatorių gretose esama įvairių nuomonių. „Jeigu frakcijoje padarytume slaptą balsavimą, tai nemaža dalis balsuotų už pavadinimo pakeitimą. Bet nežinau, ar didžioji dalis“, – teigė vienas konservatorių atstovų.
„Aš esu įsitikinęs, jeigu pakeistų tą atstovybės pavadinimą susiderinę su partneriais, tai nebūtų nieko gėdingo. Juk už viską reikės atsiskaityti“, – sakė pašnekovas, kalbėdamas apie būsimus Seimo rinkimus.
Konservatorius: laisviečiai seniai visus užkniso
Akivaizdu, jog koalicinė trintis ir ištinkančios nesėkmės skatina kai kuriuos konservatorius galvoti, jog ateinančių Seimo rinkimų jie nelaimės. Skirtingai nei viešumoje visus bando įtikinti europarlamentaras Andrius Kubilius, pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėdamas apie dviejų kadencijų galimybę.
„Man baisu, o kas mus pakeis: visokie celofanai, butkevičiai, furnamavičiai, lekstučiai? Čia gi penkta kolona ir pačia grubiausia forma. O juk didelei daliai tautos gali būti tas pats. Juos juk remia visuomenės dalis, kuri paprastai nedalyvauja rinkimuose. Ir kai ji sudalyvaus, maža nepasirodys“, – svarstė didžiausios koalicijos partijos atstovas.
Kitas konservatorių politikas užsiminė, jog mąstydami apie kitus rinkimus kai kurie partiečiai daro prielaidą, kad Laisvės partija neišliks, todėl ir jų keliami reikalavimai koalicijoje neatrodo tiek svarbūs ilguoju laikotarpiu, o Liberalų sąjūdžiui leidžiama stiprėti.
„Mes skaičiuojame, kad jie nyks, o Liberalų sąjūdis augs. Ir tegul auga. Rinkimuose Laisvės partija laimėjo per plauką, nes atsiriekė tam tikrą rinkėjų dalį nuo Viktorijos Čmilytės-Nielsen. Niekas tada nesitikėjo, kad jie įveiks tuos 5 proc. Visi nustebo. Bet jie tokie yra per daug radikalūs, jauni, pernelyg nesiorientuoja, kaip padaryti tuos darbus, čirškia ir visus nervina. Jie jau seniai visus užkniso“, – aiškino politikas iš konservatorių gretų.
Profesorė: Laisvės partija konservatoriams – kaip akmuo ant kaklo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė A. Ramonaitė iš dalies patvirtina politikų nuojautas: pasak jos, Laisvės partija didžiausiai koalicijos politinei jėgai Tėvynės sajungai-Lietuvos krikščionims demokratams yra tarsi akmuo po kaklu, nes kelia klausimus, kuriuos remia itin nedidelė visuomenės dalis bei išbaido konservatorių rinkėjus.
Profesorė sako iš ankstesnių tyrimų susidariusi vaizdą, kad konservatorių rėmėjų ratą iš dalies sudaro antisovietinių pažiūrų gana progresyvūs žmonės, iš dalies – krikščioniškų pažiūrų, provincijos gyventojai, kurie nebūtinai pasižymi antisovietiniu mąstymu. Šiuo atveju krikščioniškos pažiūros nekoreliuoja su antisovietiniu mąstymu.
„Jau tada galvojau, kad šiai partijai bus labai sunku išlaviruoti tarp šių dviejų stovyklų. Nes ir pačioje partijoje jaučiasi liberalioji ir krikdemiška stovyklos, bet ir rinkėjai pasiskirstę per pusę. Į kurį šoną tu belinktum, prarandi dalį rinkėjų. Dabar ta koalicija su Laisvės partija juos pastūmėjo į vieną pusę ir labai tikėtina, kad jie praranda krikščionišką arba tautininkišką elektoratą. Bet negana to, jiems gresia prarasti žmones, kurie 2020 metais balsavo tiesiog iš entuziazmo, kad gal čia kažkas bus geriau. Tikėtina, kad pandemija ir visos krizės atkratys šią dalį žmonių, tai beliks tik antisovietiniai patys ištikimiausieji, kurie kryžiumi gultų už tą partiją. Klausimas, kiek jų liks iki kadencijos pabaigos“, – sakė A. Ramonaitė.
„Faktas tas, kad Laisvės partija kelia tokius klausimus, kurie sulaukia labai nedidelės visuomenės dalies paramos. Tėvynės sąjungai ėjimas su Laisvės partija yra labai žalingas žiūrint į ateitį, nes dėl tos dabartinės koalicijos ši partija paaukojo didelę dalį savo elektorato“, – teigė profesorė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad konservatoriams teks prieš rinkimus dėti pastangas ir bandyti atsiriboti nuo koalicijos partnerių, A. Ramonaitė teigė mananti, jog tai gali būti pernelyg sudėtinga, mat konservatorių vadovybė nuo pat pradžių buvo labai „užsiangažavusi būtent tokiai politikai“. „Atsiriboti galėtum nebent pakeitęs partijos lyderį“, – sakė profesorė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis tikrai ateityje keisis, nes partijos įstatai draudžia tam pačiam asmeniui eiti pirmininko pareigas dvi kadencijas iš eilės. Kadencijos trukmė – ketveri metai, o Gabrielius Landsbergis pirmininku pastarąjį kartą patvirtintas 2021 metų rugsėjį. Seimo rinkimai numatomi 2024 metais.
„Situacija labai kebli. Nežinau, kaip konservatoriams sektųsi susigrąžinti elektorato dalį, kuri, man atrodo, jau prarasta. O ir pačiai Laisvės partijai nebus lengva išlikti, nes dalis už ją balsavo grynai dėl vertybinių dalykų, dalis dėl to, kad tai buvo nauja, įdomi partija. Bet kai nukris šie entuziastai, dalis nusivils, tai kaip tai partijai reikės peržengti rinkimų barjerą kituose rinkimuose, aš nežinau. Lengva tikrai nebus. Taigi Laisvės partijos ateitis gana miglota. Šia prasme žiūrint ji ne pati vertingiausia. Tai išeina taip, kad tas bendradarbiavimas su Laisvės partija yra kaip akmuo ant kaklo“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Pasak pašnekovės, paprastai Lietuvoje valdančiosios partijos per kadenciją išbarsto pasitikėjimą, bet dar blogiau būna mažosioms koalicijos partnerėms. Šiuo atveju didžiausia nesėkmė pranašaujama Laisvės partijai. Kai konservatoriai su partneriais sudarė koaliciją praėjusį kartą 2008-2012 metais, iš politinio žemėlapio dingo Arūno Valinsko suburta Tautos prisikėlimo partija.
„Tarp kitko, skamba gal keistai, bet tarp A. Valinsko partijos rinkėjų ir Laisvės partijos rinkėjų yra tam tikrų panašumų. Tautos prisikėlimo partija buvo tokia sunkiai suvokiama. Dalis rinkėjų balsavo už ją dėl naujumo bei keistumo, nestandartiškumo, o dalis buvo jaunų žmonių, tokių labiau liberalių pažiūrų. Jie irgi užėmė liberalios partijos nišą, tik jų rinkėjai buvo šiek tiek pamiksuoti, Laisvės partijos gerbėjai yra grynesni. Bet panašumas – tai apeliacija į jaunus, liberalesnius žmones, nestandartinė rinkimų agitacija“, – sakė profesorė.
Geriausiojoje padėtyje – Liberalų sąjūdis?
Pasiteiravus, ar dabartinė koalicija daro kokią nors žalą Liberalų sąjūdžiui, profesorė pažymėjo, kad ši politinė jėga labai laikosi vidurio kelio, o ir visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad liberalai iš šios situacijos gali išlošti arba bent jau neprarasti.
„Bet kuriuo atveju Lietuvoje yra labai nemažai žmonių, kurie save priskiria dešinei, bet nėra dideli Tėvynės sąjungos gerbėjai. Jie nėra vertybiniai liberalai, jie tokie centristai, bet šiek tiek labiau į dešinę. Tada klausimas, už ką jiems balsuoti? Liberalų sąjūdis praėjusį kartą paėmė tuos centristus. Tie žmonės niekur nedings ir ateityje. Jeigu jie manys, kad Liberalų sąjūdis toje koalicijoje geriausias variantas, tai liks už jį balsuosi. Teoriškai juos galėtų pasiimti Saulius Skvernelis, bet jei jis suks į kairiųjų pusę, o tai panašu, tai tada šita elektorato dalis lieka niekieno. Galbūt jie liks Liberalų sąjūdžio elektoratu, nes neturi alternatyvų“, - svarstė A. Ramonaitė.
Kad Liberalų sąjūdis geriausiai gali jaustis koalicijoje, kalba ir konservatorių atstovai, paminėdami, jog Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen turi galimybę girtis savo pasiekimais kovos su smurto prieš moteris srityje, mat koalicijos partneriai iš esmės sutarė dėl apsaugos nuo smurto orderio įteisinimo, kiek anksčiau priimtos pataisos, kriminalizuojančios aukų persekiojimą ir terorizavimą, parlamento vadovė užsiėmė ir šeimos politikos rūpintojos pozicijas.
Patys Liberalų sąjūdžio politikai savęs situacijos laimėtojais neįvardija, bet irgi pastebi nuolatines trintis tarp partnerių, tik žvelgia į viską kiek ramiau. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas sakė mąstantis išdėstyti pasiūlymus dėl efektyvesnio darbo koalicijai raštu, nes anksteni siūlymai žodžiu liko neišgirsti.
