• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Esu 30 metų moteris, turinti 7 metų vaiką. Gyvenu nedideliame miestelyje, todėl slepiu savo problemą, nes gėda: kenčiu psichologinį ir fizinį savo vyro smurtą. Padėkite, nes nežinau, kur kreiptis“, – klausia Aldona iš Kretingos r.

REKLAMA
REKLAMA

Pataria Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Socialinio darbo katedros doc. dr. Gediminas Navaitis.

REKLAMA

„Pirmas dalykas, kurį norėčiau pastebėti: nėra taip, kad mažesniuose miesteliuose neįmanoma sulaukti konsultacijos. Palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, informacijos ir konsultacijos prieinamumas yra išaugęs keliolika kartų. Panaršius internete lengva rasti moterų ir vyrų krizių informacijos centrų. Yra nemažai privačių psichologų, kurie teikia psichoterapines, psichologines konsultacijas. Netgi poliklinikose prieinama psichologo konsultacija, jis padeda spręsti ne tik socialines, bet ir faktines problemas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo konkrečiu atveju labai svarbu suprasti, kas vyksta po smurto: ar žmogus mano, kad tokie santykiai yra priimtini, ar supranta, kad smurtas – tai tiesiog bėgimas nuo problemos sprendimo. Tikėtina, kad šiuo atveju smurtautojas nemano, kad turi problemų. Tokiu atveju pirmoji užduotis būtų ne ieškoti psichologinio palaikymo, o apginti savo teises, sustabdyti smurtą, pasinaudojant visomis galimybėmis, kurias suteikia Apsaugos nuo smurto artimoje erdvėje įstatymas. Galiu drąsiai pasakyti, nes žinau, kad mažesniuose miesteliuose ir kaimuose policija reaguoja į tokius prašymus apginti ir padeda užtikrinti žmogaus teises. Neišvengiama išvada: negalima atidėlioti ir laukti, kad smurtautojas nustos smurtauti. Bėda ta, kad kenčiantieji nuo smurto mano, kad, jei kreipsis į policiją, dar labiau įsiutins smurtautoją, kuris grįš su dvigubu įsiūčiu. Taip toli gražu nėra, nes įstatymas numato atskyrimą: smurtautojas bus iškeldintas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Smurtiniai santykiai yra nepriimtini. Dar labiau nepriimtini galvojant apie vaikus, atsiminsiančius smurtavimo faktą, kuris vaiko gyvenime, tikėtina, turės labai neigiamos įtakos. Smurtaujančioje šeimoje ugdomos vaiko savybės, kurios trukdys kurti sėkmingą asmeninį gyvenimą, kažko siekti. Toks vaikas užaugęs ir pats gali smurtauti manydamas, kad tai meilei nė kiek netrukdo.

Ko dažniausiai tikisi moterys, susidūrusios su smurtu? Kad vyras daugiau taip nesielgs. Tokioje šeimoje santykiai, jei daugiau nebepasikartos smurto atvejų, taps normalūs tik po 3–5 metų.“

Parengė Klementina Puolikaitė-Guobė  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų