Ligoniai trauko pečiais – kaipgi čia yra? Ministerija sako viena, o praktiškai vyksta visai kas kita. Pavyzdžiui, sergantieji cukralige ir vartojantieji tam tikrų pavadinimų insulinus iki šiol už juos neturėdavo primokėti arba primokėdavo nedaug. Dabar šis vaistas jiems pabrango.
„Dabar turiu primokėti 34 litus už dėžutę vienos rūšies insulino, o man reikalingas dviejų rūšių. Anksčiau šis vaistas nieko nekainavo. Galiu guostis bent tuo, kad man reikia palyginti nedidelės insulino dozės, todėl dėžutės pakanka ilgokai. Tiems ligoniams, kuriems paskirtos didesnės dozės, tai tikrai didelis smūgis“, – „Sekundei“ sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Jos žiniomis, išaugo priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir daliai žmonių, sergančių artritu, astma, hipertonija ir kitomis lėtinėmis ligomis. V. Augustinienei skambina ligoniai iš įvairių šalies miestų bei rajonų ir skundžiasi nebegalintys įpirkti medikamentų.
Tiesa, yra insulino, taip pat ir kitų vaistų įvairioms ligoms gydyti, už kuriuos nereikia primokėti, tačiau jie tinka ne visiems. V. Augustinienė išbandė ne vieną insuliną, kol gydytojai parinko jai tinkamiausią.
Valstybei pigiau, ligoniams brangiau
Pasirodo, kad ligonių pinigines tuština balandžio pabaigoje patvirtintas naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Tiksliau tai, kad jame atsirado daugiau generinių vaistų, t. y. originalių vaistų kopijų. Tokie yra pigesni. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad į sąrašą įtraukta beveik šimtas naujų generinių vaistų. Esą tai reiškia, kad sumažėjo šios vaistų grupės bazinės kainos ir pacientų priemokos.
Ministerijos skaičiavimu, beveik 1300 vaistų sumažintos bazinės kainos. Kaip žinia, valstybė kompensuoja būtent bazinę vaisto kainą – pigiausią medikamentą.
Generiniai vaistai mažina bazinę kainą, t. y. sumą, kurią ligoniui dengia valstybė. Pastarajai, žinoma, tai naudinga, nes ji išleidžia mažiau. Ne veltui įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui Sveikatos apsaugos ministerija per metus planuoja sutaupyti 45 milijonus litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Tačiau mažėjant kompensuojamųjų vaistų bazinei kainai didėja priemoka už patentinius, vadinamuosius firminius, vaistus, kurie yra naujesni ir dažnai efektyvesni.
Kitaip sakant, vaistų tiekėjai valstybei pigiau pasiūlo vaistų ir padeda jai sutaupyti, bet ligoniams, norintiems gydytis naujais, o dažnai ir tinkamiausiais ar net vieninteliais vaistais, gydytis kainuoja brangiau.
Be to, sveikatos sistemos kuluaruose niekam ne paslaptis, kad vaistų tiekėjai, suinteresuoti didesniu pelnu, vaistinėms nebepasiūlo medikamentų mažesnėmis kainomis, šios savo ruožtu nebemažina priemokų už kompensuojamuosius vaistus.
O ir kam? Mažosios vaistinės, neatlaikiusios konkurencijos, praktiškai išnyko. Taigi vienu konkurentu mažiau. Dabar vaistinių tinklai varžosi tik tarpusavyje.
„Daug ligonių dabar tikrai neįstengs nusipirkti jiems parinktų veiksmingų vaistų. Taigi gydytojams teks keisti gydymą – išrašyti pigesnių. Koks bus jų poveikis, galima tik spėlioti. Labai gali būti, kad dalies ligonių sveikata pablogės ir jie atsidurs ligoninėje. Tada valstybei gydymas tikrai bus brangesnis“, – mano V. Augustinienė.
Jai susidarė įspūdis, kad ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos tikslas vienas – kad žmonės gydytųsi kuo pigesniais vaistais, nors tai atsilieps jų sveikatai.
„Kuo ligoniai greičiau nueis į kapus, tuo valstybei bus pigiau“, – ironizavo pašnekovė.
V. Augustinienė supranta, kad valstybės finansinės galimybės ribotos, kad ji turi taupyti ir kad generiniai vaistai iš esmės yra geri. Tačiau jie tinka ne visiems, kai kuriais atvejais jie visiškai neveiksmingi arba sukelia šalutinį poveikį. Tačiau ji nemano, kad tai turi būti daroma žmonių sveikatos ir galbūt gyvybės sąskaita.
V. Augustinienei keista, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas nebuvo derinamas su pacientų organizacijomis, gydytojais.
Ministerija tik džiaugiasi
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, kompensuojamųjų vaistų kainynas yra nuolat peržiūrimas, nes esą atsiranda naujų, pigesnių ir ligoniams gyvybiškai būtinų vaistų. Paprastai kainynas tvirtinamas kartą per metus, bet gali būti keičiamas ir dažniau.
Anot ministerijos, pastaruoju laiku mažėja kompensuojamųjų vaistų kainos, todėl galima pradėti kompensuoti daugiau naujų, inovatyvių ligoniams būtinų vaistų.
Nurodomos kelios vaistų kainų mažėjimo priežastys. Pirmiausia esą dėl to, kad ministro iniciatyva priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo patobulinta vaistų bazinių kainų nustatymo tvarka.
Mažėjimui įtakos turi kitose ES šalyse įvykę vaistų bazinių kainų pokyčiai, gamintojų sumažintos deklaruojamos kainos.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigia, kad aptarnaujamai zonai šiais metais vaistams kompensuoti skirta beveik 2 milijonais litų mažiau nei pernai.
„Valstybė vaistams kompensuoti išleidžia milžiniškus pinigus. Pavyzdžiui, per pirmus keturis šių metų mėnesius vien Panevėžio miesto ir rajono gyventojų vaistams kompensuoti reikėjo 11 mln. 400 tūkst. litų.
Vienam gyventojui, nesvarbu, ar jis lankėsi pas gydytoją ar ne, tenka vidutiniškai 84 litai. Šiuo atžvilgiu Panevėžys ir rajonas pirmauja apskrityje.
Suprantama, kad valstybė suinteresuota sumažinti išlaidas. Kaip tai daroma – jau diskusijų klausimas“, – kalbėjo direktorius.
J. Narbutas nepaneigė, kad pelnu suinteresuoti vaisų gamintojai ar tiekėjai nedarys nuolaidų valstybei tik savo sąskaita. Jeigu valstybei duoda pigiau, turi daugiau pasiimti iš ligonių.
„Eurovaistinės“ atstovas spaudai „Sekundei“ patvirtino, kad valstybei sumažinus kompensuojamųjų vaistų bazinę dalį galutinė kaina pirkėjui išaugo. Tad ne vienu atveju žmonėms dabar tenka mokėti daugiau. „Eurovaistinės“ atstovas teigia, kad sumažinus bazinę kainą dauguma vaistų gamintojų nedeklaravo nuolaidų skirtumui tarp buvusios ir esamos priemokos dengti.
Mažosioms išgyventi nelengva
Juras Kirkus Netinklinės vaistinės savininkas
Mažų, tinklams nepriklausančių vaistinių liko vienetai. Tinklai iš tiekėjų gaudavo vaistų su papildomomis nuolaidomis. Savo ruožtu vaistinės galėjo daryti nuolaidas klientams.
Mažos vaistinės tokių nuolaidų negauna ir savo klientams negali mažinti priemokų už vaistus taip, kaip gali tinklinės vaistinės.
Vaistų gamintojų atstovybės Lietuvoje turėjo ir turi pardavimo planus. Tai yra joms iškeltas uždavinys parduoti vaistų už tam tikrą sumą. Dabar, kai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta daug pigių generinių vaistų, kai sumažėjo gyventojų, taigi ir ligonių, atstovybėms sunku įvykdyti planus.
Vadinasi, reikia mažesne kaina parduoti didesnį kiekį. Atstovybės nebegali duoti tokių didelių nuolaidų tinklams. Todėl priemokos už vaistus padidėjo ir tinklinėse vaistinėse.
Mažosios su jomis negalėjo konkuruoti ir anksčiau, negali ir dabar. Mes tik galime stengtis pritraukti klientą aptarnavimo kokybe, nes galime jam skirti daugiau dėmesio.
Inga Smalskienė
