Vilniaus Vingio parke kas vaikščioja, kas su slidėmis čiuožia, kas ratelį apibėga. Atrodytų, žmonės aktyvūs, bet pakalbinti vilniečiai pripažįsta, kad save sportuoti verčia, nes ant sofų laiko praleidžia daugiau nei įprastai, o dirbant iš namų sėdi daug daugiau nei būdami darbe:
„Daug to laiko ir sėdint, ir gulint, kai namie. Sofutė šalia, tai dar atsiguli, priguli, tai jau po pirmųjų dviejų mėnesių pastebėjau, kad reikia susiimti labai.“
„Namuose ne tiek vaikštai, judi, kiek kad ofise būtum, tai stengiesi kompensuoti bent tokiais va išjudėjimais.“
Įtūpstus daro ir sporto treneris Tadas. Vyras sako, kad sportuoja kasdien, bet to paties negali pasakyti apie savo klientus. Pasak trenerio, žmonėms sunku rasti motyvacijos daugiau judėti, jiems vystosi įvairios ligos.
„Pagrindinės problemos tai yra viršsvoris ir nugaros skausmai, tai viskas nuo to sėdimo darbo ir per mažai judesio“, – sako sporto treneris Tadas Pocius.
Karantino metu žmonės kenčia ne tik nuo antsvorio ar nugaros skausmų. Lietuviai skundžiasi ir atsiradusiais hemorojaus simptomais. Jų padaugėjo penktadaliu. Pasak vaistininkų, anksčiau dėl šios ligos daugiau kreipdavosi vyresnio amžiaus žmonės, o dabar ir jaunesni nei 30-ties.
„Šiuo metu kreipiasi daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. Tai galbūt tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, ilgas sėdėjimas. Aišku, dirba kartais ne 8, o 12 valandų ir daugiau“, – pasakoja „Camelia“ atstovė Virgilija Bečelytė.
Lietuviams ši liga vis dar tabu. Vyresnio amžiaus žmonės su vaistininku apie hemorojų kalba tik pusę lūpų, jaunesni simptomus vardija kiek atviriau, o tai ypač svarbu norint paskirti tinkamą vaistą, tepalą, žvakutes ar medikamentus. Tačiau dažnai vien tik vaistininko konsultacijos nepakanka.
„Neretai tenka nukreipti pas gydytoją. Jeigu simptomatika ir lengva, ji gali slėpti tikrai dar rimtesnius susirgimus. Jeigu tuštinantis pastebimas yra kraujas, tai gali būti rimtų ligų priežastis, iš jų ir vėžys“, – teigia V. Bečelytė.
Pasak medikų, dėl pandemijos ir mažesnio paslaugų prieinamumo, žmonės dėl hemorojaus dažniau kreipiasi į vaistininkus, o ne į gydytojus. Pernai proktologinių ligų, tarp jų ir hemorojaus, paslaugų ir operacijų skaičius sumažėjo 30 procentų.
„Pacientai, kurie turėjo gauti pagalbą chirurginę, jos negavo, tai tikėtina, žmonėms reikia kažkaip pagelbėti, todėl jie ir vartoja vaistus“, – kalbėjo Santaros klinikų pilvo chirurgas Tomas Poškus.
Hemorojus dažnai įgimta kraujagyslių liga. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: kraujavimas ir hemoroidinių mazgų iškritimas. Ligos simptomus gali išprovokuoti ilgesnis sėdėjimas, vidurių užkietėjimas, per mažas skysčių ir ląstelienos vartojimas, per menkas fizinis aktyvumas. Taip pat viena iš priežasčių galinti išprovokuoti šį susirgimą – per ilgas sėdėjimas ant klozeto.
„Žmonės naujai rengiamuose namuose tualete pasidaro kroviklį, kad neišsijungtų mobilus telefonas. Mano nuomone, taip neturėtų būti. Sėdėjimas tualete yra blogis. Antras dalykas, paprastai tuštinimosi procesas turėtų užtrukti 3 minutes“, – sako T. Poškus.
Negydant hemorojaus, žmogus gali ne tik nukraujuoti, gali prireikti ir operacijos. Tiesa, dažnai manoma, kad hemorojus gali sukelti storosios žarnos vėžį, tačiau gydytojai šį mitą paneigia. Hemorojus ir vėžys pasireiškia panašiais simptomais, kraujavimu, dėl to gydytojai ragina nelaukti ir kreiptis į medikus ir primena, kad gyventojai, vyresni nei peNkiasdešimties metų dėl storosios žarnos vėžio gali pasitikrinti nemokamai.
