Socialiniame tinkle „Facebook“ net ir ekonomistas Gitanas Nausėda neišlaikęs liejo pyktį ant tokių vairuotojų:
„Nesuprantu, kas vyksta galvoje medituojančių,40-45 km/h greičiu riedančių ir tvirtai nusprendusių laikytis tik antrosios juostos vairuotojų galvose? Tai – tikrai ne seksizmo apraiška, kadangi tarp tokių yra tiek mano lyties brolių, tiek ir gražiosios žmonijos pusės atstovių. Jeigu kažkas ima alsuoti savo priekiniu bamperiu į tavo bagažinę, moralinis imperatyvas pasitraukti į pirmąją juostą gimsta net ne tiek iš artimo meilės, kiek dėl akmenuko bate jausmo. Vienas iš dviejų – arba medituojantieji kelyje pasižymi itin stabilia nervų sistema, arba užpakalinio ir šoninio vaizdo veidrodėliai vairuojant jiems netrukdo“ – kalba G. Nausėda.
Labiausiai erzinantis dalykas
Jam visiškai pritaria ir tv3.lt kalbintas vilnietis Aurimas: jo kelyje niekas taip nesuerzina, kaip lėtai antrąja eile važiuojantys automobiliai.
„Jie važiuoja lėčiau už tuos, kurie važiuoja pirma eismo juosta, velkasi, nesitraukia į šoną. Tu privažiuoji, mirksi net, kad pasitrauktų, o jie vis tiek velkasi, tas ir erzina labiausiai.
Kiekvieną dieną važiuodamas iš darbo, ypač, kai man reikia pakilti į Jeruzalės kalną, matau visus besivelkančius antra eile, ir niekas nesitraukia. Netgi būna taip, kad aš, persirikiavęs į pirmą juostą, visada juos aplenkiu. Tai kiekvieną dieną vyksta, ir tai labai erzina“, – sako vyras.
Jo nuomone, „antraeilininkai“ taip elgiasi iš baimės:
„Manau, kad jie bijo, kad prisivys tą lėtą vairuotoją, kuris važiuoja gana lėtai pirmąja juosta, tai iš karto važiuoja antrąja juosta, kad nesimėtytų kelyje, tačiau jie važiuoja lėčiau nei visas srautas ir viską stabdo“, – sako Aurimas.
Būdinga tik Lietuvai
Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis tv3.lt patvirtino, kad vadinamieji „antraeilininkai“ yra didelė Lietuvos kelių problema, nebūdinga kitoms Europos šalims.
„Tikrai pačiam teko ir Vokietijos, ir kitų šalių keliais pavažiuoti, ir niekur nemačiau tokio sindromo kaip važiavimas antra juosta, ypač, kai yra laisva pirma juosta. Viso srauto greitis dažniausiai būna vienodas, tad aš nesuprantu, kodėl reikia važiuoti ta antrąja juosta. Paskutinius kelis mėnesius pats vairuodamas darau eksperimentą, ar tikrai įmanoma visada važiuoti pirmąja juosta, kai ji laisva, ir tai tikrai įmanoma. Tai tikrai visur gali važiuoti ir nėra problemų: antrąja juosta aplenkei automobilį ir toliau važiuoji pirmąja juosta“, – sakė E. Skrodenis.
Pašnekovas pažymi, kad priežasčių nevažiuoti pirmąja juostą galima rasti įvairiau: patogiau, saugiau, gali prireikti suktis į kairę, antrosios eismo juostos danga gali būti geresnė, tačiau didžiausia problema, jo nuomone, yra įsitikinimuose, kad antrąja juosta važiuoti reikia.
Nepagarba kitiems
„Taip pat tai įvertinčiau kaip nepagarbą kitiems vairuotojams. Aišku, antrąja eile 50 km/h važiuojantys vairuotojai sako nieko nepažeidžiantys, važiuojantys pagal taisykles, tačiau taisyklėse taip pat parašyta, kad reikėtų važiuoti pirma eismo juosta. Ne vairuotojai turėtų teisti ir bausti tuos, kurie važiuoja greičiau“, – sako E. Skrodenis.
Specialistas pažymėjo, kad pažaboti „antraeilininkus“ bandoma informaciniais stendais kelyje, primenančiais važiuoti dešiniąja kelio puse, taip pat keliant diskusiją viešojoje erdvėje.
„Mes buvome Vilniaus – kaunas kelyje informaciniuose stenduose pridėję žinutę, kad vairuotojai laikytųsi dešinės eismo juostos, tad tokių priminimų kelyje reikėtų daugiau. Taip pat turėtume viešai apie tai šnekėti, daryti socialinę reklamą, agitaciją. Iš kitos pusės, socialiniuose tinkluose visi apie tai kalba ir smerkia, bet pokyčių aš tikrai nepastebiu. Tad pokyčiai, manau, ateis tik su žmonių sąmoningumu“, – sako E. Skrodenis.
Konkretaus draudimo nėra
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vedėjas Dainius Šalomskas tv3.lt pažymi, kad kelių eismo taisyklėse nenumatytas draudimas važiuoti antra eismo juosta, kai laisva pirma – yra tik įpareigojimas važiuoti kaip galima arčiau dešiniojo krašto.
„Važiuoti antra juosta nėra draudžiama, bet tokį principą – važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto – reikėtų taikyti. Šiuo metu už šio principo pažeidimą įstatymų leidėjas didelės atsakomybės nenumato. Na, galima taikyti tą straipsnį, kur pasakyta „kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai“, bet konkrečiai tokios nuorodos, kad draudžiama važiuoti antra juosta, kai laisva pirma, nėra, tad atsakomybė bus tik įspėjimas ar keli eurai“, – sakė D. Šalomskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad vairuotojus labiausiai erzina ne lėtai antra juosta važiuojantys lengvųjų automobilių vairuotojai, o vilkikų vairuotojai, kurie lenkia kitus vilkikus.
„Labiausiai vairuotojus piktina, kai vilkikas vilkiką lenkia, nes greičiai būna praktiškai vienodi, ir tada eismas stabdomas iš tikrųjų, o jeigu draudimo antra juosta važiuoti arba jį apvažinėti nėra, tenka tik kantrybę įsijungti ir laukti, kol tas vilkikas aplenks kitą arba kelių eismo taisyklėse numatyti draudimą vilkikams lenkti. Tokių kalbų jau buvo, bet kol kas veiksmų nepriimta“, – sakė pašnekovas.
D. Šalomskas nurodė, kad „antraeilininkai“ nėra pagrindinė eismo problema Lietuvoje, sukelianti avarijas – tai, pasak jo, yra tik etinis klausimas.
