Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, suklastota rida laikoma nedideliu trūkumu – taigi, techninę apžiūrą toks automobilis praeiti gali.
Vis dėlto, ši tvarka bus keičiama nuo 2025 m. liepos 1 d. – nuo šio laikotarpio, užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, dėl to automobilis teigiamos apžiūros išvados gauti negalės ir nebus tinkamas eksploatacijai.
Ridos klastojimas laikomas nusikaltimu dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis – saugumas, nors naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pabrėžia, jog didelės ridos automobilis visai nebūtinai yra nesaugus. O dėl antrosios priežasties sutinka visi – mažesnės ridos automobilis naudotų automobilių rinkoje yra vertas daugiau, tad pardavėjai turi aiškų interesą ridą sumažinti.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog ridos klastojimas yra nelegalus veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnį. Pagal 306-2 str., tas „kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Už padarytą nusikaltimą veiką atsako ir juridinis asmuo, be to, įstatymas nenumato išimčių, jeigu rida būtų keičiama ne siekiant klaidinti, o norint atstatyti į „tikrąją“ ridą.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pažymi, jog ridos keitimo klausimas dažnai pirkėjams yra ypatingai skaudus ne tik dėl papildomų išlaidų, tačiau ir jausmo, jog pirkėjas buvo apgautas.
„Turbūt tai labiau filosofinis klausimas. Nes iš tiesų ridos keitimas yra apgaulė, būtent dėl to, ką jūs paminėjote – siekiama pakelti automobilio vertę. Ir žmonės, įsigiję automobilį su pakoreguota rida, susiduria su daug problemų. Ir dažniausiai jau būna vėlu kažką pakeisti. Nemalonios nei papildomos išlaidos, nei jausmas, kad tave apgavo“, – teigė V. Milius.
Atvejų skaičius mažėja, bet tai tik ledkalnio viršūnė
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Techninės apžiūros (TA) įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Transeksta“, kiek gi šiemet užfiksuota ridos keitimo atvejų. Visgi paaiškėjo, jog šiuo metu tokia informacija nėra prieinama ir bus atnaujinta spalį.
„Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, jog 2023-aisiais TA stotyse buvo užfiksuoti 3650 atvejai, kai automobilių (M1 klasės) rida nuo ankstesnės patikros buvo „sumažėjusi“ daugiau kaip 10 000 km.
Palyginimui – 2022-aisiais tokių atvejų fiksuota 6697, tačiau vargu ar tokie pokyčiai leidžia skelbti ridos klastojimo epidemijos pabaigą.
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atstovo spaudai Mato Buzelio teigimu, naudotų automobilių rida klastojama gana dažnai – kasmet galėtų būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių, turinčių suklastotą ridą.
„Kalbant apie Lietuvos rinką, mes indikuojame, kad 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per mūsų platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad 2023 m. įvyko bene 280 tūkst. naudotų automobilių pardavimo sandorių, kalbėtume apie maždaug 23 tūkst. automobilių per metus“, – sakė M. Buzelis.
Ekspertai abejoja, ar pokyčiai užkardys ridos keitimus
Komentuodamas bendras tendencijas, R. Gabartas teigė, jog situacija iš esmės nesikeičia, o nuo 2025 m. liepos įsigaliojantys pakeitimai nesugebės užkardyti ridos pakeitimo.
„Kita vertus - jokių esminių pokyčių neįvyko: absoliuti dauguma odometro korekcijų atliekama automobilį tik atvežus į LT ir ruošiantis registruoti; kadangi kol kas "Regitra" neturi prieigos prie kitų Europos šalių duomenų bazių ir negali patikrinti kiek kilometrų realiai buvo įveikta, būtent šiame etape "legalizuojama" tokia rida, kokia mašinų prekeiviams padeda daugiau uždirbti“, – teigė R. Gabartas.
„carVertical“ atstovas spaudai M. Buzelis taip pat atkreipė dėmesį, jog dažniausiai automobilio rida koreguojama ne savininkų Lietuvoje, o automobilių pardavėjų užsienyje, kurie įveža automobilius į Lietuvą. O jų šie pokyčiai nepalies.
„Pamirštamas dar vienas faktas – rida dažniausiai klastojama automobiliui judant iš vienos šalies į kitą. Tuo tarpu ką galės patikrinti būtent TA metu – ar rida nebuvo sumažėjusi tada, kai automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvoje. Nes jie neturi duomenų iš užsienio. Jie galės patikrinti, tik ar aš suklastojau ridą, jei turėjau automobilį keturis metus. Žmonės tai labai retai daro. Rida dažniausiai klastojama automobiliams, kurie yra įvežami iš Vokietijos, ar dar kažkur“, – paaiškino „carVertical“ atstovas.
„Transeksta“ vadovas R. Gabartas paaiškino, pagal kokią schemą dažniausiai veikia minėti automobilius iš užsienio įvežinėjantys, ir odometro duomenis klastojantys pardavėjai.
„Iš Europos importuojamus nenaujus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“. Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą, kuri užfiksuota pagal ES direktyvas techninę patikrą atliekančiose Vakarų šalių TA centruose. Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai atsisako galimybės greičiau ir paprasčiau registruoti atgabentą transporto priemonę – pirmiausia koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“. Taip yra todėl, kad skirtingų ES šalių informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją kol kas nesidalina“, – paaiškino R. Gabartas.
V. Miliaus nuomone, veiksmų imtis būtina, tačiau ar ši konkreti priemonė padės užkardyti ridos klastojimą – parodys tik laikas.
„Kažką daryti būtina, bet ar tas projektas apie kurį mes diskutuojame yra geriausias sprendimas – aš nežinau. Turbūt jį reikia milimetrais nagrinėti ir žiūrėti, ar jis tikrai padės. Bet faktas, kad jei bus mažiau galimybių koreguoti ridą, aš manau, kad tai tik gerai. Bet jei tai bus daroma netinkamai, galės nukentėti ir nekalti žmonės, kurie neturi nieko bendro su sukčių verslu“, – pokyčių nauda abejojo V. Milius.
Siūlo pagalvoti apie tarptautinius sprendimus
Pasak R. Gabarto, efektyviausias sprendimas būtų sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis – tiesa, veiksmų turėtų imtis atsakingos ministerijos.
„Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos, tačiau bent jau kol kas apie tokia iniciatyvas nesigirdėjo nieko“, – sakė R. Gabartas.
Su tokiu vertinimu sutiko M. Buzelis – pasak jo, naivu tikėtis, kad automobilio ridos parodymų problema bus išspręsta vienos šalies mastu – problemai išspręsti esą reikėtų tarptautinių sprendimų.
„Nemanau, kad viena valstybė gali išspręsti šią problemą, nes automobiliai toliau judės iš vienos šalies į kitą. Aš sakyčiau, kad tai yra kontinento problema – gal trūksta kokios Europos komisijos direktyvos, kad šalys būtų įpareigotos keistis duomenimis, juos nuasmeninant, suprantant kad tai yra ne asmeniniai, o automobilio duomenys. Labiausiai postūmio reikia iš sprendimų priėmėjų ir nemanau, kad tai greitu metu nutiks“, – dėstė „carVertical“ atstovas.
Vis dėlto, jo nuomone, reikėtų griežtesnės baudimo tvarkos, kuomet nustatoma, jog vairuotojas pats nusprendė klastoti ridą.
„Reikėtų sukurti gerą precedentą, kada už ridos klastojimą iš tikrųjų buvo nubaustas žmogus. Dabar pradėti kokie 8-15 ikiteisminių tyrimų.
Beveik garantuoju, kad bus nedidelis skaičius pradėtų tyrimų, nebus sėkmės istorijos, kurią būtų galima pabadyti pirštu ir visi galėtų pasakyti – taip daryti negražu, rizikuojama didelėmis baudomis, ar net laisvės atėmimu. Nemanau, kad taip atsitiks, nes ridos klastojimą kaip nusikaltimą išaiškinti yra labai sunku išaiškinti, sunku rasti įrodymų, kad asmuo tai padarė“, – teigė M. Buzelis.
O štai R. Gabarto nuomone, ridą fiksuoti reikėtų ne tik kartą per du metus, atliekant techninę apžiūrą, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį, apsilankant serviso dirbtuvėse.
„Galima tik puoselėti viltis, kad iki 2025-ųjų liepos pavyks sukurti „saugiklius“, leidžiančius efektyviai kovoti su ridos klastojimu. T. y. numatyti privalomą ridos fiksavimą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse. Tai padaryti būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo“, – pataria R. Gabartas.
„Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, – pridūrė pašnekovas.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus nuomone, svarbiausia užtikrinti, kad būtų sekama visa automobilio istorija
„Būtų geriausia, jei visa automobilių registravimo ir gyvenimo istorijos eiga būtų fiksuojama. Dalis šalių, pavyzdžiui Švedija, turi praktiškai bet kurio automobilio istoriją. Kilometrų prasme tai tikrai, bet galima atsekti ir auto įvykius. Bet to nėra visose šalyse. Švedija yra šalis, kur tai galima gauti ir nemokamai. O yra sistemos, kuriose galima pasitikrinti automobilio istoriją. Ne visi automobiliai ten bus, bet jeigu bus, tai tikrai leis žinoti ir atrasti, kad automobilis galėjo turėti visiškai kitą istoriją, nei teigė pardavėjas“, – pataria V. Milius.
Rida automobilio saugumui įtakos neturi
Pasiteiravus, ar didesnė automobilio rida gali kelti grėsmes saugumui, R. Gabartas teigė, jog automobilio saugumas priklauso daugiausiai nuo priežiūros, o ne odometro rodomos automobilio ridos.
„Transeksta“ specialistų manymu absoliučia dauguma atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui. Jei kalbam ne apie realią ridą, o tiesiog skaičių kombinaciją prietaisų skydelyje – 240 000 km ar 420 000 km – stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakaba etc., veiks lygiai taip pat. „Gerai“, jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, arba „blogai“, jei savininkas nesirūpimo susidėvėjusių detalių keitimu, remonto metu naudojo abejotinos kokybės pakaitalus, o pasirinkto serviso meistro kvalifikacija ir įgūdžiai – kaip kapinių sargo“, – teigė R. Gabartas.
Panašiai mano ir V. Milius – eksperto nuomone, automobilio saugumą lemia jo priežiūra.
„Ne, rida nėra esminis faktorius, su saugumu neturintis nieko bendro. Saugumo fragmentą labiausiai lemia automobilio priežiūra, jo techninis stovis. Iš tiesų automobilis gali labiau dėvėtis važinėjant trumpus atstumus mieste, nei važinėjant ilgesnius atstumus. Galbūt agregatai gali būti susidėvėję, bet tai pasako apie produktą, o ne saugumą. Turiu daugybę pavyzdžių apie automobilius, nuvažiavusius pusę milijono kilometrų ir daugiau. Jie visiškai saugūs“, – komentavo V. Milius.
Suklastota rida automobilio vertę gali padidinti net ketvirtadaliu
Vis dėlto, nors saugumo grėsmių ridos klastojimas ko gero nekelia, R. Gabartas įžiūri kitą problemą, dėl ko būtina užkardyti ridos klastojimo atvejus – mažesnė automobilio rida gali išpūsti jo kainą naudotų automobilių rinkoje.
„Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę. Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti“, – pabrėžė „Transeksta“ atstovas.
Panašius duomenis pateikė ir automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“, atlikusi ne vieną tyrimą, susijusį su automobilių ridos klastojimu. Automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis naujienų portalui tv3.lt atskleidė, jog sumažinus automobilio ridą, jo kaina Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vidutiniškai padidės maždaug ketvirtadaliu. Tiesa, kitose valstybėse mažesnė rida gali lemti mažesnius, arba netgi dar didesnius automobilio kainos skirtumus.
„Atlikę tyrimą sužinojome, jog Lietuvoje suklastota rida automobilio kainą gali išauginti vidutiniškai 25 proc. Tai yra vienas didesnių skaičių, lyginant su kitomis šalimis. Italijoje ar Jungtinėje Karalystėje ridos klastojimas ridą gali didinti ir 29 proc., o štai Ukrainoje ar Rumunijoje – atitinkamai 17 ir 19 proc.“, – teigė M. Buzelis.
Lietuvos transporto saugos administracija – ridos keitimas ne visuomet yra nusikaltimas
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė spaudai Eglė Kučinskaitė anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, jog LTSA nenumato priemonių, kuriomis pasinaudojus, pakeistos ridos automobilių savininkai galėtų praeiti TA.
„Tikrai negalime atsakyti į klausimą „kaip suklastotos ridos automobilių vairuotojai galėtų praeiti techninę apžiūrą?“. Galbūt į tai galėtų atsakyti TA kontrolieriai, kurie praktiškai susiduria su ridos klausimais tikrindami automobilius ir mato įvairių situacijų“, – komentavo E. Kučinskaitė.
Kaip minėjome anksčiau, Techninės apžiūros (TA) įmones Lietuvoje vienija asociacija „Transeksta“, o jų atstovas spaudai R. Gabartas portalui paaiškino, jog techniškai nepriekaištingų, bet „neigiamą“ ridą turinčių automobilių vairuotojai TA galėtų praeiti nebent turėdami serviso pažymą, įrodančią, kad automobilis turi „remonto metu pakeistą odometrą“, arba padidinant ridą iki „teisingo“ skaičiaus. Kaip teigė R. Gabartas, abu sprendimai yra nelegalūs ir greičiausiai pareikalautų fiktyvių dokumentų įsigijimo.
Pasak LTSA atstovės, ridos keitimas nebūtinai yra nusikaltimas – tai išaiškinti gali tik policija.
„Pastaruoju metu labai dažnai komunikuojama „ridos klastojimas“. Ar tai klastojimas (nes klastojimas jau yra nusikaltimas) gali įrodyti tik teisėsaugos institucijos“, – paaiškino LTSA atstovė.
O LTSA šiuo metu vairuotojams pataria atstatyti ridą į mažesnę, nei buvo užfiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje.
„Bet kokiu atveju, kontrolieriui TA metu užfiksavus, kad rida yra sumažėjusi, sekančios pakartotinės/pirminės TA metu rida turėtų būti atstatyta į ne mažesnę, nei buvo fiksuota ankstesnėje TA ataskaitoje“, – pataria LTSA atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Paprastas žmogus nusipirkęs automobilį yra apgavystės auka - kaip ir taip jau nukentėjusį žmogų galima dar ir bausti??? Iki kokio absurdo nusirito valdžia???
Sprendimas yra tik vienas - pardavėjas privalėtų pateikti kažkokį sertifikatą su ridos duomenimis,kad niekuo dėtas pirkėjas netaptų atpirkimo ožiu. Ir šita sistema galiotų tik naujai parduodamiems parduodamiems-perkamiems automobiliams nuo konkrečios datos. Nes iki dabar perekūpų apgauti žmonės pirkę dėvėtą automobilį neturėtų nešti jokios atsakomybės. Bausti nukentėjusius - čia kaip bausti sumuštą žmogų...o ne jį sumušusius chuliganus. Absurdas.
