Panevėžyje judrus įvažiavimas iš Vilniaus gatvės centrinės turgavietės link daugeliui žmonių seniai tapęs galvos skausmu. Nors už mašinų stovėjimą prie turgaus vartų miestas ima pinigus, taisyti grindinio neskuba.
Netoli centrinės miesto turgavietės gyvenanti panevėžietė Nijolė M. tikina, kad padėtis šioje miesto vietoje baisi jau ne vienus metus. „Keliuke į turgavietę iš Vilniaus gatvės – baisios duobės“, – piktinosi moteris, pridurdama, jog judėjimas šioje vietoje didžiulis.
Pirmyn atgal turgaus dienomis zuja pirkėjų ir turgaus prekiautojų automobiliai, žmonės atvyksta ir į Panevėžio butų ūkio antrąją tarnybą, šalia esančią vaistinę ar kitais reikalais. Ir visiems jiems tenka įveikti „tranšėjas“ asfalte.
„Savivaldybė toliau esančioje aikštelėje renka iš vairuotojų po du litus, bet niekas neremontuoja“, – neslėpė nuostabos garbaus amžiaus panevėžietė.
Tiesa, paaiškėjo, jog nėra taip, kad ši aikštelė visai nebūtų remontuojama. Duobės retkarčiais užtaisomos, tačiau, panevėžietės tikinimu, tik tam kartui – greitai ten supiltą skaldą ar žvyrą automobiliai vėl išnešioja ratais, kartais net iki pat turgaus.
Ne į naudą duobės ne tik automobilių techninei būklei, bet ir praeiviams. Po lietaus jiems geriau laikytis atokiau aikštelėje atsirandančių purvino vandens ežerėlių, jei nenori būti aptaškyti nuo galvos iki kojų.
Ponios Nijolės įsitikinimu, reikėtų didesnio remonto. „Klijuoja tas duobes, ir vėl jas išmala automobiliai – per tiek metų galėjo iš naujo asfaltą išlieti“, – sako moteris.
Nerimą jai kelia ir vietos vaikų saugumas, mat aplinkinių namų gyventojų atžalos mėgsta ten važinėtis dviračiais, o duobės gana gilios.
Kas miesto – miestui
Bendrovės „Kauptė“, valdančios centrinę miesto turgavietę, direktorė Asta Pačekajūtė irgi apgailestauja dėl duobių, kuriomis skundžiasi tiek prekiautojai, tiek pirkėjai – ir pirmiausia dėl to, kad važiuojant per duobes gadinami automobiliai. Tuomet, anot A. Pačekajūtės, tenka neretai aiškinti, jog įvažiavimas ir aikštelė turgavietei nepriklauso – tai miesto nuosavybė. „Ir iš pirkėjų teko girdėti nusiskundimų. Nuraminame žmones, paaiškiname, kad aikštelė ne mūsų“, – pasakojo direktorė.
Jos teigimu, žiemą bendromis jėgomis kartu su Panevėžio butų ūkio bendrove ši teritorija šiek tiek apvaloma, pabarstoma, tačiau daugiau ką nors padaryti vargu ar gali.
„Tikėjomės, kad pasikeitus miesto valdžiai bus pokyčių, – kalbėjo A. Pačekajūtė, – o jei ne, neatmetu galimybės, teks bendromis jėgomis su aplinkinėmis įstaigomis ieškoti kitų sprendimų.“
„Negerai, kai vieni pinigus renka, o tvarkyti reikia kitiems“, – pridūrė pyktelėjusi turgavietės direktorė.
Šiemet nenumatyta?
Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys prisiminė, kad buvęs pokalbis apie minėtą problemą. Miesto Savivaldybei nieko nedarant, net svarstytas variantas kalbinti turgaus vadovus, netoliese esančios vaistinės savininką, kitų aplink esančių įmonių savininkus kooperuotis ir sutvarkyti įvažiavimą. Tačiau, direktoriaus žiniomis, nelabai kas norėjo tam pritarti, o vienai bendrovei tvarkyti būtų labai brangu.
„Panevėžio gatvių“ bendrovės, kuri teoriškai turėtų tvarkyti įvažiavimą į turgų ir ten esančią aikštelę, direktorius Gintaras Petrauskas sako, kad įmonė atlieka Savivaldybės užsakymus: kokius darbus miesto valdžia nurodo, tokius padaro. „Kiek atsimenu, šiemet lėšų šiai atkarpai sutvarkyti nėra numatyta“, – apgailestavo jis.
Direktoriaus teigimu, prieš keletą metų ši Panevėžio vieta buvusi įtraukta į finansuojamų ir tvarkomų sąrašą, tačiau vėliau dėl kažkokių priežasčių iškrito.
„Gana prastas įvažiavimas. Ten ne tik namo reikalas – į turgų visi važiuoja, reikėtų rimtesnio remonto“, – pritaria G. Petrauskas, tačiau nelabai tiki, kad šiemet pavyks ką nors apčiuopiamesnio nuveikti – prieš Europos krepšinio čempionatą stengiamasi daugiau sutvarkyti bent pagrindines gatves. Ar pavyks bent užpilti duobes, taip pat nežinoma, – pasak G. Petrausko, tokių duobių pilnas miestas.
„Stengsimės. Tikiuosi, iki sezono pabaigos pavyks sutvarkyti ir čia“, – vylėsi „Panevėžio gatvių“ vadovas.
G. Petrausko teigimu, apskritai dėl duobėtų kiemų ir įvažiavimų yra sudėtinga – neretai nelieka nei laiko jiems sutvarkyti, nei lėšų. Jis patarė ir pačioms bendrijoms būti aktyvesnėms – kurios aktyviau atakuoja valdininkus, sulaukia daugiau dėmesio, prasimuša.
Daiva Savickienė
