Priėmus tokią tvarką iš karto buvo paaiškinta – tai tarsi adaptacinis laikotarpis. Jau nuo 2020 metų vairuotojai nebeteks išties pamėgtos privilegijos – sukti į dešinę net degant raudonam šviesoforo signalui. Tai reiškia, kad Kėdainiuose esančių 17 pridėtinių žalių rodyklių nebeliks.
Priėmus šią tvarką buvo pastebėta, kad visgi nemaža dalis vairuotojų šios taisyklės tiesiog nepaiso. Situaciją pagerino tik grasinimai, jog už nesustojimą gresia ir teisių praradimas. Vis dėlto dar ir šiandien atsiranda nemažai tokių, kurie sustoti prieš sukdami į dešinę net neketina.
Kita vertus, staigiai imti ir pašalinti visas pridėtines žalias rodykles taip pat negalima – tokie radikalūs pokyčiai lemtų stipriai išaugusių pažeidimų ir avarijų skaičių.
Atsirado iš... „biednumo“
Kėdainiuose esančios vairavimo mokyklos „Saugaus eismo centras“ direktorius Raimundas Buinevičius teigė, kad jo manymu, toks paplitęs pridėtinės žalios rodyklės naudojimas Lietuvoje galėjo kilti iš lėšų taupymo. Juk tai – ne papildomą šviesoforo sekciją įrengti. Tačiau Vakarai tokių eismo „išimčių“ atsisakė, ir metas tą padaryti ir Lietuvoje.
„Europoje tik mes ir Vokietija turi tokį dalyką, kaip pridėtinė žalia rodyklė į dešinę. Rytų Vokietijoje jos buvo, o Vakarų Vokietijoje – ne. Po susivienijimo buvo sprendžiama, kad jas reikėtų išvis panaikinti, tačiau Rytų vokiečiai nepasidavė ir reikalavo, kad rodyklės būtų paliktos.
Galiausiai buvo priimtas kompromisas palikti tokias pridėtines žalias rodykles tik nejudriose sankryžose, kuriose pasukti į dešinę yra saugu. Pas mus šviesoforų standartas ilgą laiką po nepriklausomybės buvo pasenęs – turėjome sovietinio standarto šviesoforus. Buvo priimta tvarka, kad reikia pakeisti šviesoforus, tačiau žinoma, viskas iš karto atsirėmė į finansus – už kokius pinigus pakeisti tiek šviesoforų? Tas pats ir su žaliomis lentelėmis. Taigi buvo paliktas pereinamasis laikotarpis iki 2020 metų.
Mano manymu šita idėja apskritai gimė iš „biednumo“. Tos šalys, kurios skiria pakankamai pinigų eismo saugumui, tose vietose, kuriose saugu pasukti į dešinę, tiesiog įrengia papildomas šviesoforo sekcijas su degančia žalia rodykle. Visos šalys taip sprendžia šitą srauto pralaidumo problemą. Ir Lietuvoje yra tokių šviesoforų, tačiau tai juos įrengti yra sunkiau – papildoma šviesoforo sekcija, lemputės, elektra, valdomumas – tai iš čia ir atsirado sprendimas paimti baltą skardą su žalia rodykle ir prisukti prie šviesoforo.
JAV daugelyje valstijų pasukti į dešinę galima degant raudonam šviesoforo signalui, net ir nesant jokioms pridėtinėms rodyklėms. Tai čia dar pigesnis būdas, bet žinoma, ten vairavimo kultūra aukštesnė, negu pas mus“, - svarsto R. Buinevičius.
Trūkumų daugiau, nei pliusų
Nors ir mes esame įpratę prie to, kad sukti į dešinę daugelyje vietų galime laisvai, vis dėlto minusų ši praktika turi daugiau, nei pliusų.
„Taip, yra privalumų. Sukančiųjų į dešinę laukimo laikas sumažėja, padidėja sukančiųjų pralaidumas. Tačiau trūkumų yra daugiau. Toks sukimas į dešinę stabdo srautą kertamuoju keliu, ir nesvarbu, kad automobilis šmurkštelėjo į tarpą – už jo važiuojančiam vis tiek tenka pristabdyti, o gale važiuojantis automobilis iš viso beveik sustoti turi. Taip pat pėsčiųjų praleidimas kelia problemų – jiems dega žalia, o atvažiuoja automobilis...
Na sudėjus viską ir susidaro vaizdas, kad sprendimas buvo priimtas dėl to, kad be pridėtinės žalios rodyklės eismas bus saugesnis.
Žinoma, iš vairuotojo pusės žvelgiant lyg ir gerai ta rodyklė – nereikia laukti, ėmei ir pasukai. Tačiau tai iš esmės yra pripratimo reikalas. O žvelgiant iš eismo saugumo pusės, o juk tai ir yra mūsų visų prioritetas, jei rodyklė sukelia daugiau pavojų, nei duoda naudot, be abejo ją reikia naikinti ir spręsti srauto pralaidumo problemą kitaip – įrengiant papildomas šviesoforo sekcijas“, - įsitikinęs „Saugaus eismo centro“ vadovas.
