Apie tai, kodėl mieste vėl čiuožykla ir, kas už tai atsakingas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo vairavimo mokytojas ir ekspertas Artūras Pakėnas, savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos vadovas Egidijus Steponavičius ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Kai yra snygis kaip dabar, ar yra valoma per jį, ar manoma, kad tai neapsimoka ir laukiama, kol nustos snigti?
E. Steponavičius: Vilnius yra vienas iš tų miestų, kurie niekada nemiega, todėl viena iš mūsų, kaip miestą prižiūrinčios įmonės, užduočių yra užtikrinti, kad eismas Vilniuje niekada nesustotų.
Jeigu tuo metu, kai artėja intensyvus snygis, mes lauktume ir stabdytume darbus, miestas turbūt sustotų, o mes to sau leisti negalime. Todėl, nepaisant to, kad sninga ir mūsų darbas atrodo bergždžias, mes negalime sustoti.
Pone Runovičiau, žmonės skundėsi, kad šaligatvių būklė Vilniuje buvo nekokia, o gatvių geresnė. Kaip jūs galite paaiškinti, kas čia nutiko?
G. Runovičius: Manau, sunku palyginti asfaltinę kelių ir betoninę šaligatvių dangą. <...> Keliai eksploatuojami aktyviau nei šaligatviai, tai prisideda prie to, kad ledukui ant jų susiformuoti sunkiau.
Nebuvo taip, kad tomis dienomis, kai buvo slidžiausia, miesto tvarkytojai nedirbo ir laukė, kol kas nors pasikeis. Turėjome tikrai sudėtingas oro sąlygas, bet buvo daroma viskas, kas įmanoma. <...>
Po kiekvienų tokių sudėtingesnių sąlygų yra peržiūrima, kas buvo daroma ne taip. Buvom pasikvietę įmones, pasirūpinome, kad ateityje į barstymo priemones galėtų įterpti skaldelės, kuri galėtų peraugti besiformuojantį leduką.
Tai reiškia, kad iki tol apie tai nebuvo pamąstyta?
G. Runovičius: Buvo pamąstyta, tačiau mieste turime virš 4 mln. kv. m šaligatvių. Jei visas plotas būtų barstomas skalda, jos reikėtų milžiniško kiekio. Iš kitos pusės, nei smėlis, nei skalda netirpdo ledo, todėl gausiai barstoma druska.
Kai tik nustoja lyti lietus, viskas susitvarko ir druska veikia veiksmingiau. Tačiau, kai turime įšalą ir ant viršaus lyja, formuojasi ledas ir situaciją suvaldyti sunku.
Pone Pakėnai, ar pastebėjote vairuotojų, kurie elgiasi keistai ir nepaiso oro sąlygų?
A. Pakėnas: Keistumo pakanka šiaip bet kuriomis oro sąlygom. Tiesiog kai kurie vairuotojai nesupranta, kad įvyko pokytis, ir jie nori važiuoti taip, kaip vasarą: lygiai taip pat greitai manevruoti, staigiai stabdyti, staigiai startuoti iš vietos. Tas neprisitaikymas prie oro sąlygų ir atrodo keistokai.
Kiek tokiu oru padidėja stabdymo kelias?
A. Pakėnas: Standartinė distancija, numatoma KET (kelių eismo taisyklės), yra 2 sekundės, žiemą rekomenduojama ją padidinti 1 sekunde. Jeigu žinote, kas yra 2 sekundės, jūs žinosite, kaip padidinti iki 3. Jeigu to nežinote, reikėtų kažko pasimokyti.
Reikia iš naujo mokytis vairuoti?
A. Pakėnas: Ne, nereikia iš naujo. Manau, visi mes savo veiklų srityse žinome, kas yra kvalifikacijos kėlimas, tačiau niekas nenori tapti geresniu vairuotoju. Jeigu mašina slysta, negali kažkur užvažiuoti, reiškia yra klausimų, kuriuos reikia spręsti mokymosi būdu.
Ar turite kriterijus, pagal kuriuos vertinamos šaligatvius tvarkančios įmonės, kai sutvarkoma gerai arba nepatenkinamai?
G. Runovičius: Be abejo, yra numatytos tam tikros valandos, kurioms praėjus po snygio, šaligatviai turi būti nuvalyti. Didieji šaligatviai prie magistralinių kelių turi būti nuvalyti per 3, 4 ar 5 valandas, kiemams skiriamas dar ilgesnis laikas.
Tai, jeigu taip nėra, gyventojai gali kreiptis?
G. Runovičius: Jie ir kreipiasi. Svarbu paminėti, kad kiekvieną dieną įmonių atliekamų darbų kokybę tikrina seniūnijos. Jiems yra sukurta programa, kur galima pranešti, jei šaligatvis ar dviračių takas po tam tikrų valandų nėra nuvalytas arba, jei snygio metu nebuvo užtikrinamas valymas.
Visa tai yra fiksuojama ir mėnesio pabaigoje tai pavirsta pinigine verte ir įmonėms taikomos nuoskaitos.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
