Su nuteistomis motinomis iki trejų metų augantys mažyliai retai sulaukia visuomenės dėmesio.
Vienintelėje moterims skirtoje šalies įkalinimo įstaigoje – Panevėžio pataisos namuose – šiuo metu bausmę atlieka 309 nuteistosios. Dauguma jų – motinos, savo vaikus palikusios artimų giminaičių ar valdiškų namų globai. Tik patys mažiausieji, kūdikiai iki trejų metų, gali glaustis prie nuteistos mamos krūtinės.
Pataisos namuose yra Motinos ir vaiko skyrius, kuriame kartu su motinomis bausmės metus leidžia ir mažyliai, pagimdyti Pataisos namuose, tardymo izoliatoriuje ar dar laisvėje. Į skyrių, kuriame gyvenimo sąlygos kiek geresnės, perkeliamos ir paskutinį mėnesį nėščios moterys.
Pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas sako, kad prie dešimties šiuo metu su kūdikiais laiką Motinos ir vaiko skyriuje leidžiančių motinų netrukus turėtų prisidėti dar dvi. Jų kūdikiai jau pakeliui į pasaulį.
Visiems svarbi vaikystė
Kaip jaučiasi, kokiomis sąlygomis gyvena tie mažyliai, kuriems lemtis lėmė pirmaisiais gyvenimo metais žaisti ir bėgioti už grotų? Kam, be motinų ir įkalinimo įstaigos administracijos, rūpi tie vaikai? Atrodo, kad nedaug kam – visuomenės dėmesys ir labdaros akcijos retai pasiekia šiuose namuose augančius vaikus.
„Mums irgi svarbi mūsų vaikystė“, – taip tikriausiai apie save galėtų pasakyti Pataisos namuose laiką leidžiantys mažyliai.
Šiuos žodžius savo veiklai apibūdinti pasirinko ir grupė asmenų, sumaniusių pagerinti buities sąlygas vaikams, augantiems Pataisos namuose. Būrelis įvairių profesijų, vienas kitą pažįstančių žmonių ne kartą svarstė, ką būtų galima nuveikti prasmingo ir svarbaus. Ne kartą jų akys užkliūdavo už straipsnių, kuriuose rašyta apie Pataisos namuose bausmę atliekančias moteris, apie kartu būnančius jų vaikus. Susidomėta plačiau ir įsitikinta, jog apie šiuos vaikus visuomenė labai mažai žino, mažai jais domisi.
Viena iš sumanytos akcijos dalyvių panevėžietė Miglė Klikavičienė sako: „Supratę, kad Pataisos namuose augantiems vaikams reikia dėmesio ir paramos, kartu su dar dvylika komandos narių ėmėmės veiklos.“
Sumanyta suremontuoti vaikų poilsio, žaidimų kambarius, parūpinti naujų baldų, žaislų, knygų, pakeisti senus langus, įrengti ant jų žaliuzes. Atsirado ir rėmėjų: įmonės dovanojo dažų, statybinių medžiagų, o geros valios žmonės aukoja kiek kas gali.
Sename pastate
Prieš imdamiesi veiklos projekto dalyviai apsilankė Pataisos namuose, apžiūrėjo seną, jau antrą šimtmetį gyvuojantį pastatą.
„Buvome palydėti iki atskiro izoliuoto korpuso, kuriame glaudžiasi mažyliai ir jų motinos. Jų gyvenimo sąlygos pasirodė šiurpokos: seniai remontuoti kambariai, prausimosi patalpa blogai ventiliuojama, grindys numintos, baldai aptrinti. Liūdna, tačiau mažyliai pirmus gyvenimo metus pradeda tarsi narvelyje, mato tik išpelijusias ortakių angas, nutrupėjusius dažus, nuo senų laikų užsilikusius langus, duris, sovietinius karnizus ir dušo plyteles“, – pasakoja M. Klikavičienė.
Moteris priduria, kad ir žaidimo aikštelė laukia naujovių.
„Įranga – dar mūsų tėvų vaikystės laikų, tik kiekvieną pavasarį čia dirbančių darbuotojų pastangomis kažkiek atnaujinama, kad žaidžiantys vaikučiai nesusižalotų. O žaidimų kambarys, prie kurio atnaujinimo mes kviečiame prisidėti ir kitus žmones, šaltas, su skylėtais, senais medinių rėmų langais ir stipriai nudėvėtomis grindimis. Be to, vaikams trūksta knygelių, žaislų“, – sako panevėžietė.
Dėmesys ir dovanos reikalingi
Projektą jo rengėjai sieja su vaikučių viltimi turėti jaukią ir šiltą kūdikystę.
„Suprantame, kad šalies ekonominė situacija sudėtinga ir įstaigų biudžetas nesuteikia pakankamai galimybių. Ne išimtis ir įkalinimo įstaiga“, – aiškina M. Klikavičienė ir džiaugiasi, kad atsiranda gerų žmonių, prisidedančių prie projekto įgyvendinimo. Tikimasi, jog siekiant kilnaus tikslo prisidės kiekvienas, galintis tai padaryti.
Pataisos namų direktorius E. Norvaišas patvirtino, kad lapkričio mėnesį piliečių iniciatyvinė grupė pradėjo įgyvendinti socialinį projektą „Mums irgi svarbi mūsų vaikystė“. Jis skirtas Motinos ir vaiko skyriui atnaujinti: suremontuoti žaidimų kambarį, aprūpinti vaikus lavinančiąja medžiaga ir atkreipti visuomenės dėmesį į mažųjų gyvenimą nelaisvėje.
„Tokia iniciatyva sveikintina“, – sako Pataisos namų direktorius. Iš skylėto biudžeto besiverčiančiai įstaigai svarbi kiekviena dėmesio ar geros valios apraiška, kiekviena dovana. „O ypač kai kalbama apie pačius mažiausius Pataisos namų gyventojus“, – priduria E. Norvaišas.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
