Vaikų kankinimas ir izoliavimas nuo visuomenės. Veiksmo vieta - dabartinė Lietuva, Vilniaus priemiestis. Apie gyvenimą Pikeliškių vaikų globos namuose drįsę liudyti jaunuoliai savo vaikystę prilygino gyvenimui koncentracijos stovykloje.
Tik prieš kelias savaites iš Pikeliškių vaikų globos namų Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai paėmė paskutinius auklėtinius. Kaip liudija buvę šios įstaigos gyventojai, ten jiems nuo mažumės buvo peršama mintis, kad jie yra visuomenės užribis: būsimi vagys, prostitutės. Toks buvęs ugdymo turinys, dosniai apmokėtas valstybės 1519 litų per mėnesį už kiekvieno tėvų netekusio vaiko globą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė nuolat gaudavo signalų apie tai, kas vyksta už valstybei nepavaldaus labdaros fondo įsteigtų vaikų globos įstaigos durų. Tačiau informacija buvo ignoruojama, o prieš globėjus liudiję vaikai grąžinami atgal.
"Reikia suteikti dar vieną šansą", "Kupriai turi patys apsispręsti, ar jie gali toliau globoti vaikus", "Mes tegirdime psichologų prielaidas", - taip R.Šalaševičiūtė kaskart pratęsdavo tos, mūsų, žurnalistų, galva, asocialių asmenų kalvės gyvavimą. Tik paviešinus šią istoriją per Baltijos televiziją Pikeliškių globos namai pagaliau ištuštėjo. "Vaikų biznis" laikinai nutrūko. Veikiausiai laikinai, nes Ona Kuprienė turi tvirtą įtakingų politikų ir teisininkų užnugarį.
Kraupūs liudijimai
Baltijos televizijos žurnalistų kambaryje trys vaikinai susėdo nugaromis į filmavimo kamerą. Ne todėl, kad bijotų liudyti. Nenorėjo būti atpažinti žmonių iš dabartinio gyvenimo ir susieti su "ta vieta".
Šiandien jaunuoliams - beveik po 20 metų. Jie buvo paaugliai, kai vieną dieną Pikeliškių globos namų vadovė sušaukė vaikus į bendrą kambarį. "O.Kuprienė pasakė, kad dingo pinigai", - prisiminė vienas vaikinų. Daug pinigų - apie 30 tūkst. litų. Juos globos namų vadovė esą laikė grynaisiais.
Šie liudininkai pasakojo, kad tąkart buvo įtariami keli konkretūs vaikai. "Iš pradžių daužydavo tą berniuką, mane, jo sesę. Kiek kalbėjau su ta mergaite, ji buvo pakabinta už diržo prie lubų, o kitu diržu mušta per nugarą. Per pirštus su šaukštu daužydavo. Berniukui degindavo kojas lygintuvu", - tokius parodymus užfiksavo filmavimo kamera.
Paklaustas, ar suvokia, ką liudija, vyrukas pakartojo: "Tam berniukui degindavo lygintuvu kojas. Buvo geležinė lova. Pririštas (buvo) prie lovos... ir klausinėjo jo, kur pinigai. Tas berniukas pusmetį negalėjo normaliai vaikščioti. Dabar negali... oda blogai suaugusi, įsitempusi. Kai kojos ėmė gyti, jam pildavo spiritą ir klausinėjo, kur pinigai."
Mums pavyko rasti vaikiną, kuris, kaip įtariame, vaikystėje galėjo tai patirti. Šiuo metu jis yra visiškas ligonis. Iškart po "Lietuvos žinių" tyrimo" transliacijos jį, mūsų žiniomis, aplankė žmonės iš Pikeliškių. Kitai šių globos namų auklėtinei, kuri ryžosi pasakoti apie savo išgyvenimus, grasinta susidorojimu. Policija net buvo skyrusi merginai apsaugą.
Tai, ką žurnalistams išklojo trys buvę Pikeliškių gyventojai, mūsų žiniomis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyboje nebuvo didelė naujiena. Panašių liudijimų išgirdo ir situaciją globos namuose tyrę psichologai. Jiems vaikai pasakojo, kaip prasikaltusieji būdavo vedami "į rūsį", iš kurio grįždavo apsiverkę ir nekalbėdavo savaičių savaites. Tačiau R.Šalaševičiūtė, gavusi tai bylojančias išvadas, neskubėjo veikti. Esą čia tik vaikų pasakojimai ir psichologų prielaidos. Nebuvo ir jokios teisinės reakcijos.
Vaikai - tarsi įkaitai
"Pabuvęs ten šešerius metus ir atvažiavęs į Vilnių, bijojau žmonių. Gyvenau ten nebendraudamas su aplinkiniu pasauliu. Visiškai uždarytas nuo visuomenės. Jei (vadovams) blogai - valai tualetą savo dantų šepetuku, jei jų nuotaika gera - gali atvažiuoti giminės", - tikino buvęs Pikeliškių auklėtinis.
O Pikeliškėse gyvenančio vaiko giminaitė žurnalistams kalbėjo: "Vaikai man pasakojo, kad būdavo taip. Sužino (Kupriai), jog atvažiuos komisija patikrinti. Ji (O.Kuprienė) grįždavo vėlai vakare, visus žadindavo, išversdavo visus drabužius iš spintelių. Vaikai iki penktos valandos ryto turėdavo viską sutvarkyti, net mažieji. Tapetus klijuodavo."
Panašias istorijas pasakojo ir Silvija Lukoševičienė, Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė: "Privažiuojame prie tų globos namelių, norime įeiti į vidų, bet durys uždarytos. Ten, įvažiavus į kiemą, atsiveria baugi, nejauki teritorija. Norime atidaryti duris - negalime. Dar ir šiandien atsimenu tą vaizdą: daug mažų akyčių - vaikai ant palangių sušokę, rankutės prie langų prispaustos, nosytės prie stiklo priglaustos. Šaukia, kad nieko nėra, - jie užrakinti."
11 valandą dar nevalgę pusryčių, palikti vieni, o langų užraktai sugadinti taip, kad neatidarysi. O.Kuprienė neneigia. Taip, langai neatsidaro. Užraktus auklėtiniai sugadino... "Neatidaromi specialiai, kad vaikai nebėgtų. Taip interpretuojama. Ir jeigu kokia bėda? Nelaimė? Užsidegs? Tada jie visi ten žūtų", - piktinosi S.Lukoševičienė.
Moteris taip pat tvirtino, jog vaikai buvo išsekę nuo nevalgymo, vitaminų ir pagrindinių maisto medžiagų stokos. "Jie skundėsi nematę bulvių, kad valgo tik makaronus, makaronus, makaronus ir kruopas", - sakė S.Lukoševičienė. O.Kuprienė to neneigė: "Galbūt ir nebuvo maitinami..." Bet tik dėl vaikiškos mitybos normų nežinojimo. Netyčia. Paklausta, ar savo šeimos pokyliams maistą pirkdavusi už asmeninius pinigus, O.Kuprienė pyktelėjo: "To dar betrūko. Kaip jums negėda klausti? Tai gal skiriasi, ką perkame vaikams, o ką - sau." Suprask kaip nori. Kiekvienam vaikui išlaikyti Pikeliškių globos namai kas mėnesį gaudavo po 520 litų iš valstybės ir 999 litus iš savivaldybės biudžeto.
O.Kuprienės pažintys
Buvusi O.Kuprienės marti Rosita, nusprendusi liudyti laidai "Lietuvos žinių" tyrimas", valstybės institucijų paralyžių aiškino O.Kuprienės pažintimis. "Ji rengia labdaringus vakarėlius, renka "pinigėlius vaikams". Tie vaikai nieko nemato", - kalbėjo Rosita.
Veiksmas vykdavęs svečių namuose, kurie oficialiuose dokumentuose figūruoja kaip ūkinis pastatas. Rosita tikino, kad svečių namai - labai prabangūs: "Tame, kuris laikomas ūkiniu pastatu, yra banketinė salė, pirtis, miegamieji, visur - geri baldai. Manyčiau, taip pat iš labdaros. Kieno nors geras gestas vaikams."
Liudininkai teigė, kad vaikai į tą namą patekdavo tik tada, kai šis dar buvo statomas - kaip nemokama darbo jėga. Tokios jų paslaugos globos namų steigėjai nebuvo kas nors išskirtinio. Buvęs O.Kuprienės įstaigos auklėtinis žurnalistams atskleidė, kad jis buvo apgyvendintas privačiame Kuprių name ir privalėjo kasdien jį valyti bei gaminti ėdalą gausiam šeimininkų šunų ir kačių būriui. "Už tai gaudavau geresnio maisto ir drabužių", - aiškino vyrukas.
Rosita pasakojo: "Maistas perkamas puotoms - sąskaitos išrašomos vaikų globos namams. Tik alkoholis ir šunų ėdalas pirktas atskirai, o visa kita veždavome, rengdavome puotas - sueidavo ir giminės, ir draugai, ir įvairiausi valdininkai, visi jai reikalingi žmonės - teisėjai, prokurorai, advokatai, Seimo nariai."
Anot Rositos, O.Kuprienė užmezgė pažintis su teisėsaugininkais, kai lydėjo į Briuselį gausias įtakingų Lietuvos teisininkų delegacijas. Čia jau ponia O.Kuprienė veikė kaip vieno europarlamentaro padėjėja.
"Tarkime, jos draugė yra teisėja Laima Garnelienė", - toks įspūdis susidarė Rositai. Apeliacinio teismo pirmininkė L.Garnelienė paneigė draugaujanti su O.Kupriene. Taip, ji vyko į Briuselį lydima O.Kuprienės, tačiau tikrai nedalyvaudavo šios moters rengiamuose pokyliuose svečių namuose, pastatytuose greta globos įstaigos, kurioje vaikai gyveno nešildomuose miegamuosiuose ir buvo maitinami pigiausiu, jų poreikių neatitinkančiu maistu.
"Išjunkite kamerą, man gėda... Aš jums kaip žmonėms, o jūs... pastatas, ūkinis pastatas. Aš jus laikiau padoriu žurnalistu, bet jei klausiate, kiek buvo balių... Turiu kieno nors atsiklausti? Išjunkit kamerą", - tokiomis žodžių tiradomis O.Kuprienė atsakinėjo į daugumą mūsų klausimų.
Draugystę su O.Kupriene neigė ir R.Šalaševičiūtė. Tačiau kontrolierė prisipažino, kad O.Kuprienės protegavimu ją kaltino ir Pikeliškių vaikai. Jie daug kartų nesėkmingai liudijo kontrolierei apie savo itin apgailėtiną gyvenimą. Dauguma šių vaikų buvo sugrąžinti į Pikeliškes.
"Nėra tarpusavio pasitikėjimo tarp steigėjos ir vaikų", - dūsavo mūsų kalbinta R.Šalaševičiūtė. O.Kuprienė dėl to kaltino auklėtinius: "Juk visi tie vaikai - rizikos grupės vaikai. Praktiškai didieji, kurie auga vaikų namuose, laikomi rizikos grupės vaikais."
Kuprių šeimą skųsdavusiems buvusiems auklėtiniams kerštauta neleidžiant susitikti su mažamečiais broliais ir seserimis. "Lietuvos žinių" tyrimo" žurnalistai buvo atskyrimo liudininkai.
Per visą žurnalistinį tyrimą nepavyko išgirsti nė vienos "Pikeliškių sėkmės istorijos", nė vieno pavyzdžio apie aukštąjį mokslą baigusius, karjerą padariusius auklėtinius. Tik gausybę pasakojimų apie gyventi visuomenėje nepasirengusių, todėl jos pakraštyje dūlančių žmonių likimus. Vienas tapo nuolatiniu skurdo ligos - tuberkuliozės - įkaitu, kitą nuolat stebi policija. Vaikai tarsi tyčia koduojami gyvenimo užribiui už 1519 litų per mėnesį iš valdiško biudžeto.
Publikacija parengta pagal BTV laidos "Lietuvos žinių" tyrimas" medžiagą
Rūta JANUTIENĖ
