Vasaros matematika gali tapti tikru galvos skausmu daugeliui tėvų. Vaikams – 3 mėnesiai išsvajotų atostogų, tėvams – gerai, jei turi 1 mėnesį. Taigi lieka mažų mažiausiai 2 mėnesiai, per kuriuos reikia kažkaip užimti atžalas patiems būnant darbe.
Be abejo, vienas geriausių sprendimų – vaikų vasaros stovykla. Jei tik leidžia šeimos finansiniai ištekliai – galbūt net keletas stovyklų. Tiems, kurių vaikai taip vasarą pramogavo jau ne kartą, veikiausiai problemų nekils. Tačiau pirmą kartą savo mažuosius į stovyklą išleidžiantiems tėvams šis kelių savaičių išsiskyrimas gali būti itin skausmingas ir sunkus. Ar vaikas jau pasirengęs stovyklai? Ar jam ten nebus per sunku?
Kad apsispręsti būtų lengviau, o iškilus netikėtoms situacijomos reaguotumėte greičiau, parengėme jums išsamią atmintinę, ką turėtumėte žinoti prieš stovyklą, jos metu ir netgi po jos.
Ar vaikas pasirengęs stovyklai?
Tikslių požymių, kada mažieji jau būna pasirengę stovyklauti, nėra. O ir nuo pačios stovyklos daug kas priklauso: ar ji atitiks vaiko pomėgius ir lūkesčius? Ar jis ten susiras draugų? Ar būrio vadovams pakaks kompetencijos spręsti įvairiausias vaikų bendravimo problemas, jei tokių kils?
Ir vis dėlto esama tam tikrų dėsningumų, pagal kuriuos galima spėti, kaip seksis jūsų vaikui adaptuotis prie naujos aplinkos:
• Pasak psichologų, optimalus laikas, kada vaiką jau galima išsiųsti kelioms savaitėms į stovyklą – sulaukus 8-9 metų. Nors kai kuriems vaikams ir tai per anksti.
• Jei vaikas pats norėjo vykti į stovyklą, yra bendravęs su ten buvusiais draugais – tai ženklas, kad jis žino, kur vyksta, ir pats mano, jog jam ten patiks.
• Greičiau adaptuojasi lengvai bendraujantys, daug komunikacijos patirties turintys vaikai. Jie sparčiau susiranda draugų, prisitaiko prie kolektyvo ar netgi tampa jo lyderiais.
• Vaikas lengviau pakels laikiną išsiskyrimą su tėvais jei jau turės šiek tiek praktikos: jei anksčiau yra likęs bent savaitei pas senelius ar giminaičius, jei jau bent kartą yra buvęs stovykloje.
• Lengviau prisitaikyti vaikui, kuris yra savarankiškas, geba pats priimti kasdienius sprendimus, o ne lekia prašyti mamos pagalbos vos susidūręs su nedidele problema. Vaikas turi jau mokėti pats apsirengti (taip pat ir nuspręsti, ką rengtis atsižvelgiant į oro sąlygas ir situaciją), pasikloti lovą, pasirūpinti savo higiena, bent jau minimaliai – savo išvaizda (susišukuoti plaukus, nusikarpyti nagus ir kt.).
• Geriau jei tėvai teigiamai nuteikė atžalą prieš stovyklą, patys nepasidavė panikai ir nerimui. Vaikas nesąmoningai sugeria tėvų emocijas, taigi jei stovykla jums asocijuojasi tik su pavojingais naktiniais žygiais, neatsargiomis maudynėmis ir gauja neprižiūrimų vaikų – veikiausiai ir jūsų vaikui persiduos panašus požiūris. Tokiu atveju į išdaigas linkęs padauža kaip tik ir tikėsis stovykloje nevaržomas pasiausti (o griežtesnio požiūrio vadovas jam taps tikru nusivylimu), o drovesnis ir ramesnis išsiruoš kaip į karą, kur reikia ne draugauti, o gintis ir saugotis visur tykančių pavojų.
• Lengviau adaptuotis tiems vaikams, kurie į stovyklą nuvyksta su draugu. Tačiau jei jūsų atžala išsiskiria ypatingu drovumu, baugštumu, „draugo korta“ nepasitikėkite 100 procentų. Jei draugas, su kuriuo vaikas atvyko, būryje susiras naujų bičiulių, drovuolis gali jaustis dar labiau išduotas, nei kad būtų nuvykęs ten vienas.
• Pažindama savo vaiką, nuvežusi jį į stovyklą pasidomėkite, kiek vaikų bus būriuose, kokiomis amžiaus grupėmis jie suskirstyti? Galbūt pirmą kartą stovyklaujantį vaiką norėsite užrašyti į būrį su metais jaunesniais vaikais, jei jausite, kad jis dar pernelyg vaikiškas būti kartu su bendraamžiais ir keleriais metais vyresniais draugais?
Vaikas jau stovykloje. Kaip elgtis jums?
Graudžio sišsiskyrimo akimirkos jau praeitį, atsibučiavote ir atsisveikinote, jūs grįžote namo,vaikas liko stovykloje. Kaip dabar turėtumėte elgtis jūs?
• Svarbiausia – nepasiduokite pagundai „stovyklauti“ kartu su vaiku. Stovykloje tvarką prižiūri ir situaciją kontroliuoja stovyklos administracija ir būrių vadovai, o ne rūpestingos mamytės ir tėtukai, skambinantys atžalai kas keletą valandų ir primenantys, kad nepamirštų išsivalyti dantis. Todėl pasistenkite rasti aukso vidurį: kas keletą dienų paskambinkite, paklauskite, kaip sekasi, bet pernelyg neįkyrėkite.
• Pokalbio metu priminkite vaikui, kad į būrio vadovą gali kreiptis visais klausimais – ne tik tada, kai reikia kokios informacijos, bet ir tada, jei jam nesiseka susidraugauti su kitais vaikais.
• Pravers ir vaikui paaiškinti, kada jam galima skambinti jums. Jei mažylis labai prie jūsų prisirišęs – tikėtina, kad norės pasitarti daugeliu klausimų. Ką šiandien rengtis? Ar eiti į ekskursiją su savo būriu, jei truputį sloguoja? Stovykla – ne tik organizuota vaikų priežiūra vasaros metu. Tai – ir vertinga savarankiškumo mokykla. Todėl paaiškinkite, jog tokius kasdieninius reikalus vaikas turėtų spręsti pats arba klausti būrio vadovo patarimo.
• Neperspėkite vadovo apie jūsų vaiko „pomėgius“, jei tai nėra tiesiogiai susiję su jo sveikata. Vaikas alergiškas riešutams ar kvietiniams miltams? Būtinai apie tai informuokite. Jis tiesiog nemėgsta manų košės ar bulvių? Palikite tai aiškintis pačiam vaiku ir vadovui. Ne todėl, kad jums tai nerūpėtų. O todėl, kad stovykla – erdvė naujai patirčiai ir... naujiems pomėgiams. Kone taisykle tampa faktas, kad stovykloje vaikai pamėgsta tai, ko nemėgo, išmoksta tai, ko, manė, nesugebės.
Jis nori grįžti namo...
Pirmosios 3-5 dienos stovykloje – adaptacijos periodas. Vaikas pratinasi prie naujų sąlygų. Tikėtina, kad jis nerimaus, gali prašytis atgal namo. Neskubėkite panikuoti. Tačiau jei vaikas prašosi namo ir praėjus šiam adaptacijos laikui – vertėtų suklusti.
• Vaikai, turintys nepilnavertiškumo kompleksą, baikštūs, drovūs, labai prisirišę prie mamos ar močiutės, stovykloje gali nejaukiai jaustis visą laiką. Taigi prieš jį ten atiduodami gerai pasverkite visus UŽ ir PRIEŠ. Susitaikykite su mintimi, kad pirmą kartą į stovyklą jį siunčiate tik pabandymui, galbūt po keleto dienų teks parsivežti namo.
• Jei vaikas prašo jį pasiimti iš stovyklos – pasistenkite konkrečiai išklausti, kas jam ten nepatinka, kodėl būtent jam sunku? Galbūt problemas visai paprasta išspręsti pasakius apie jas būrio vadovui, perkėlus jį į kitą būrį? O gal užteks tiesiog aplankyti vaiką, pabūti su juo ir apkabinti?
• Jei vaikas pasakė (arba iš jo elgesio pajutote), jog iš jo tyčiojamasi, jis skriaudžiamas – skubėkite reaguoti. Pasikalbėkite su būrio vadovu, stovyklos administracija. Pravers nuvykti ir patiems pažiūrėti, kokia stovykloje tvyro atmosfera, pasikalbėti ir su kitais vaikais, ypač jei ten yra kitų jūsų vaiko pažįstamų. Jei manote, jog nusiskundimai pagrįsti, jie nėra jūsų vaiko fantazija – nedelskite ir atsiimkite vaiką iš stovyklos.
• Jei į stovyklą vežate vaiką ne todėl, kad jis to labai nori, o todėl, kad verčia aplinkybės (dalį atostogų laiko nenorite jo palikti vieno namusoe), nesidrovėkite jo motyvuoti, pažadėkite „prizą“ jei jis stropiai išbus stovykloje iki galo – kelionę su šeima, naują žaislą ar panašų paskatinimą. Ir, žinoma, nepamirškite savo pažado net ir tuo atveju, jei stovykla vaikui labai patiko ir, nepaisant jo būgštavimų, tapo jam nuostabiu vasaros nuotykiu!
