Lietuvos institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą, akimirksniu sureagavo į Danijos piliečio skundą apie Pikeliškių globos namuose nepakeliamomis sąlygomis gyvenančius auklėtinius. Kodėl neįtikimai paslaugių pareigūnų iki šiol nesudomino, kokių tikslų vedinas labdaringas danas įsitvirtino Pikeliškėse, koks vaidmuo jo verslo piramidėje buvo numatytas be šeimų likusiems vaikams?
Kovo pabaigoje vos šešerių metų Vytukas kabinosi už Pikeliškių vaikų globos namų direktoriaus Roberto Kuprio kaklo klykdamas: "Dėde Robertai, neleisk manęs išvežti!" Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai kartu su antstoliais traukė jį iš direktoriaus glėbio. Gaudė kitus vaikus. Kartu atvykę policijos pareigūnai prižiūrėjo viešąją tvarką - saugojo duris, kad į gaudynes, pavadintas laikinosiomis vaikų apsaugos priemonėmis, nesikištų kiti globos namų darbuotojai.
Kiek anksčiau, dėkodamas už sprendimus, nulėmusius tos dienos įvykius, Danijos pilietis Kimas Madsenas, kelerius metus skelbęsis Pikeliškių vaikų globos namų rėmėju ir globėju, raštu kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas: "Gerbiamos Lietuvos valdžios ir vaikų teisių apsaugos institucijos, labai dėkoju už susitikimus ir pagalbą Pikeliškių vaikų globos namuose šiuo labai svarbiu atveju. Jūs man parodėte, kaip turėtų veikti moderni demokratija ir kaip greitai Jūs galite imtis veiksmų, kai tai yra susiję su vaikų teisėmis. Turbūt Jūs veikiate daug greičiau nei valdžia mano paties šalyje."
Darnus choras
Į Danijos verslininko K.Madseno skundą dėl esą jį šokiruojančios padėties Onutės Kuprienės vadovaujamo Labdaros ir paramos fondo "Padėkime vaikams ir seneliams" filiale - Pikeliškių vaikų globos namuose - Lietuvos institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą, sureagavo išties žaibiškai.
Per kelias savaites Pikeliškių globos namai, kuriuose pareigūnai kas dieną atrasdavo vis naujų siaubų, buvo faktiškai išformuoti. Iš 22 metų pradžioje ten gyvenusių vaikų dabar Pikeliškėse glaudžiasi vos keturi paaugliai, kategoriškai atsisakantys išvykti į kitas įstaigas. Kiti globotiniai teismų sprendimu su antstoliais ir policija išdalyti kas kur.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, ne pirmus metus stebinti padėtį Pikeliškių globos namuose, skandalo įkarštyje siūliusi ne griauti šią įstaigą, bet imtis priemonių, kad daugybės patikrinimų metu nustatyti trūkumai būtų pašalinti ir vaikai galėtų jiems tinkamomis sąlygomis gyventi įstaigoje, jų laikomoje savo namais, liko neišgirsta.
Maža to - skandalo įkarštyje tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys viešai ėmėsi piktintis kontrolierės pasiūlytomis situacijos sprendimo priemonėmis, esą "visiškai prieštaraujančiomis" jos atliktam tyrimui.
Šį ministro pareiškimą Danijos verslininkas pavadino "labai gera naujiena". R.Šalaševičiūtė LŽ pasakojo, kad per ilgus darbo metus skandalas dėl Pikeliškių buvo pirmasis atvejis, kai jai teko patirti tokį spaudimą. "Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paplatino informaciją skandinavams ir JAV lietuviams, kokia nekompetentinga kontrolierė. Patyriau ir K.Madseno spaudimą, girdėjau jo pažadus, kad gausiu visokeriopą pagalbą, jeigu paremsiu jo poziciją, esą Pikeliškėse vaikų interesai buvo pažeidžiami, todėl globos namai turi būti nedelsiant uždaryti", - LŽ pasakojo vaiko teisių kontrolierė.
Dosnūs pažadai
Pikeliškių vaikų globos namuose K.Madsenas pasirodė 2007-ųjų pavasarį. Sąlygos, kokiomis gyveno vaikai, jį sukrėtė, tad danas nedelsdamas pasisiūlė teikti jiems paramą.
Tai, kad Pikeliškės nebuvo svajonių rūmai, fiksuota ne vienos komisijos patikrinimo išvadose. Pirmuosius skundus įvairios komisijos tyrė dar 2003-iaisiais, 2007 metais prasidėjo nauja patikrinimų banga. Specialistai rado daugybę trūkumų: namas buvo drėgnas, blogai šildomas ir vėdinamas, vaikai gyveno prastomis sąlygomis ir netinkamai maitinami. Tačiau nuo 2007-ųjų fiksuota, kad vaikų namų vadovybė susiėmė ir situacija po truputį gerėja. Pastaruoju metu iš didžiųjų priekaištų, išsakomų Pikeliškėms, tebuvo likusi metų pradžioje negauto higieninio paso problema. Jis nebuvo išduotas, nes globos namų poilsio kambaryje įrengtas židinys nebuvo aptvertas specialiomis grotelėmis.
Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), privalanti stebėti situaciją, pavojaus varpais taip pat neskambino. "Kiekvieną kartą mums lankantis Pikeliškių vaikų globos namuose ir bendraujant su vaikais, jie su didele meile kalba apie globos namų direktorių R.Kuprį. Vaikai neturi tokių nusiskundimų, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų priiminėti sprendimus dėl vaikų apgyvendinimo kitose įstaigose", - 2007-ųjų lapkritį vaiko teisių kontrolierei rašė VVTAT vedėja Silva Lukoševičienė.
Šių metų sausį tiek jos, tiek kitų pareigūnų nuomonė pasikeitė kardinaliai.
Sėkmingas verslas
2007-ųjų pavasarį, į Pikeliškes atvykus K.Madsenui, jokių perversmų niekas nepranašavo. Danų milijonierius, Lietuvoje nuo 2003-iųjų plėtojantis savo verslą - kuriantis prekybos alijošiaus pagrindu gaminamais produktais pasaulinį kompanijos "Forever living product" platintojų tinklą ir įsteigęs šiems "individualiais verslininkais" vadinamiems asmenims mūsų šalyje talkinančią nuosavą bendrovę "Life well", - ėmėsi teikti labdarą globos namams. Pikeliškes jam esą rekomendavo viena iš jo platintojų.
Kalbėdamas su LŽ, K.Madsenas minėjo, kad pirmiausia kartu su žmona teikė individualią paramą, netrukus į veiklą įtraukė ir "Forever" verslininkus.
Apie kompaniją "Forever living product" vertėtų pakalbėti plačiau, nes ji, regis, ir yra neregima, tačiau itin svarbi šiais metais išsirutuliojusio skandalo dalis.
Taigi pasaulinis prekybos tinklas "Forever living products", kurio centrinis biuras veikia JAV, Arizonos valstijoje, prekiauja alavijų gėrimais, odos priežiūros priemonėmis ir kosmetikos gaminiais. Kompanijos tinklalapyje nurodoma, kad ji veikia daugiau kaip 120 šalių, o pardavimas viršija du milijardus dolerių per metus. Tinklo veikimas pagrįstas vadinamosios piramidės principu - šimtai tūkstančių eilinių platintojų, išdidžiai tituluojamų laisvais verslininkais, stengiasi pirkėjams įsiūlyti kompanijos gaminių. Nuo jų veiklos sėkmės priklauso aukščiau sėdinčių koordinatorių pajamos. Šie dar gauna vadinamuosius taškus už pagalbą žemesniajai grandžiai plečiant pardavimo apimtį. Nuo šių taškų priklauso ir tai, kokią "premiją" metų gale gaus didieji vadovai - tinklalapyje rašoma, kad šios išmokos gali siekti milijonus.
"Pagal "Forever" sistemą yra trys lygiai, ir kuo platesnį tinklą sukursi, tuo daugiau gausi pinigų", - verslo principą LŽ aiškino K.Madsenas.
K.Madsenas LŽ tikino, kad Skandinavijos šalyse jis buvo šio verslo pradininkas. 1998-aisiais įsitraukęs į tinklinę prekybą paprastas danų jūreivis netrukus virto milijonieriumi. Dabar jo tinkle, kaip K.Madsenas tvirtino LŽ, darbuojasi 75 tūkst. narių - Skandinavijoje ir Baltijos kraštuose. Pasak verslininko, jis nėra šių žmonių viršininkas - tiesiog draugiškai padeda jiems plėtoti savo verslą.
"Jie nėra įdarbinti, jie nepriklausomi. Bet jie, aišku, žiūri į mane kaip į pavyzdį ir nori manimi sekti. Žinoma, turiu jiems įtakos", - neslėpė verslininkas.
Nuotraukos - įrodymas
Būtent šio tinklo darbuotojai įsitraukė į paramos teikimą Pikeliškių vaikams. Dar vienas svarbus dalykas, kurį reikėtų įsiminti: siūlydamas paramą - tiek Pikeliškėms, tiek kitoms globos įstaigoms ar šeimoms Lietuvoje - K.Madsenas visą laiką kelia pagrindinę sąlygą: jam turi būti leista fotografuoti ir filmuoti, kaip labdara įteikiama. Kaip verslininkas aiškino LŽ, tai vienas pagrindinių būdų atsiskaityti paramos teikėjams.
"Jie manimi pasitiki. Aš juk parodau nuotraukas, kaip vaikai džiaugiasi daiktais", - vinkliai kalbėjo K.Madsenas.
Verslininko teigimu, parama buvo renkama per Danijos miesto Hjoringo Rotary klubą, kuriam priklauso "Forever" tinklo nariai, taip pat per paties K.Madseno, šio tinklo atstovų lėšomis įsteigtą paramos fondą "The diamond fund", per kitas bendroves, susijusias su šiuo tinklu.
K.Madsenas atidarė tinklalapį www.pikelis.dk, kuriame Danijos, o greičiausia ir Suomijos bei Norvegijos "foreverininkai" raginti aukoti Pikeliškių vaikams. Būsimiems aukotojams pasakota, kad už paaukotas lėšas šių namų globotiniams bus samdomi anglų kalbos bei informacinių technologijų mokytojai, kviesta susimesti Pikeliškėms perkant mikroautobusą, taip pat - vaikams reikalingiems daiktams. Rėmėjus kvietė ir specialus Pikeliškėms skirtas lankstinukas; jo šaknelę užpildę rėmėjai įsipareigodavo ne vienkartinei paramai: metinė įmoka privatiems asmenims siekė 100 kronų (apie 45 litus), įmonėms - 250 kronų (112 litų).
Dar visai neseniai šiame interneto puslapyje skelbti ir paramą suteikusiųjų sąrašai bei paaukotos sumos. Kaip galima spręsti, vaikų reikmėms buvo surinkta apie 212 tūkst. kronų (apie 98 tūkst. litų). Taip pat aukota maisto, baldų, kitų apyvokos daiktų, net 50 kompiuterių.
O štai kiti duomenys. Jau kilus skandalui dėl Pikeliškių, O.Kuprienė kreipėsi į Vilniaus rajono prokuratūrą, skųsdama K.Madseną, kad jis nepervedė žadėtų ir jau surinktų piniginių lėšų. Pagal teisėsaugininkams pateiktus banko išrašus Pikeliškės per K.Madseną gavo 30 tūkst. litų mikroautobusui pirkti bei skirtingais laikotarpiais dar 12,6 tūkst. litų. Iš viso - 42,6 tūkst. litų. Tuo piniginės injekcijos baigėsi. Iš 50 paaukotų kompiuterių Pikeliškėse atsidūrė 7.
Įtampa aštrėja
Vis dėlto iki 2008-ųjų vasaros santykiai tarp Pikeliškių namų vadovų ir verslininko buvo draugiški. Globos namuose pradėjo lankytis ir daugiau danų. Jie tapo vaikų krikštatėviais, globėjais - "šeimomis", kaip vadino globotiniai. Tačiau nuo liepos pradėjo pliekstis nesantaika.
K.Madsenas, tuomet suorganizavęs Pikeliškių globotinių viešnagę Danijoje, aiškina iš vaikų išgirdęs, kad ne visi paaukoti daiktai atitenka jiems. O.Kuprienė tvirtina iš danų, jos globotinių "šeimų", sužinojusi, kad šie aukų sunešė daugiau, nei perdavė K.Madsenas.
Po ilgų pasiaiškinimų elektroniniais laiškais taika buvo atkurta. K.Madsenas viešai patikino O.Kupriene pasitikintis ir net laikantis ją Pikeliškių "motina Terese" dėl begalinio rūpinimosi vaikais.
Tačiau akivaizdu, kad taika greičiau buvo formali. Danų šeimose pagyvenę ir su K.Madsenu pabendravę vaikai pradėjo reikalauti laisvių: vieniems vykti į miestą, ilgai negrįžti į namus, ištisai kalbėtis danų nupirktais mobiliaisiais. Kai globos namų vadovai reikalaudavo laikytis taisyklių - bėgdavo, negrįždavo naktimis. Kaip paaiškėjo, nakvynę bendrovės "Life well" patalpose jiems suteikdavo K.Madseno atstovė Lietuvoje.
Metų pabaigoje, kviesdamas vaikus į Daniją švęsti Kalėdų, K.Madsenas elektroniniu laišku pranešė O.Kuprienei "gerą naujieną": "Aš susisiekiau su vaiko teisių tarnybomis Vilniuje, teiravausi, ar yra galimybė vaikams atostogų atvykti vieniems, be jūsų palydos, nes kituose vaikų namuose, kuriuose lankiausi, vaikai važiuoja pas savo "šeimas" į Lenkiją vieni. Tarnyba patvirtino, kad tai legalu."
Vis dėlto vaikai į Daniją išvyko lydimi Kuprių. Štai tada ir pradėjo aiškėti, kad į Pikeliškes iš tiesų atkeliaudavo toli gražu ne viskas, ką vaikams skyrė jų "šeimomis" tapę "Forever" tinklo nariai. Skandalas įsisuko ne juokais. Pikeliškių gyventojams jau grįžus gimtinėn, pasipylė elektroniniai laiškai su K.Madseno priekaištais ir pasiteisinimais. Kaip galima suprasti iš jų, nepasitenkinimą dėl išaiškėjusių faktų reiškė ne tik O.Kuprienė - savo "lyderiu" nepasitikėti ėmė ir danai.
Jau šių metų sausio pradžioje, O.Kuprienei parašius, kad nuo šiol Pikeliškėse verslininkas su vaikais galės bendrauti tik dalyvaujant kuriam nors globėjui, nors taisyklės kitoms danų "šeimoms" nesikeičia, K.Madsenas skundėsi: "Dabar tu nori sugriauti gražų bendravimą keisdama taisykles ir kurstydama vaikus bei šeimas iš Danijos, nes pyksti ant manęs. Ir, žinoma, šeimos ir net Anja (K.Madseno žmona - red.) dabar pyksta ant manęs, nes jie labai lojalūs tau."
Kiek anksčiau K.Madsenas Pikeliškių vadovams rašė, kad jam pakenktų bet kokia neigiama informacija apie jo veiklą, nes savo šalyje, dėl vystomų didžiulių projektų jis esąs "po didinamuoju stiklu".
Pikeliškių vadovų pyktį, kaip aiškėja iš susirašinėjimų, K.Madsenas užsitraukė ne tik dėl neaiškiai "judančios" labdaros. Per Kalėdas Danijoje Pikeliškių vadovai išvydo lankstinukus, kviečiančius aukoti jų globotiniams, ir juose išspausdintas vaikų nuotraukas. Atvaizdai gausiai puošė ir Pikeliškių tinklalapį, atsirado kituose "Forever" bendrovės puslapiuose. Šalia puikavosi tekstai, pasakojantys apie tragišką vaikų namuose Lietuvoje gyvenančių mažųjų padėtį. Vienoje pastraipoje - netikėtas prierašas: "Tokiu būdu stengiamasi skatinti įsivaikinti vaikų namuose gyvenančius mažylius. Tuo galima pagrįstai didžiuotis, nes šie vaikai yra nuostabūs."
Prieš kelias dienas K.Madsenas LŽ tikino, kad tai - nesusipratimas ir danų kalbos niuansų neišmanymas. Esą jo kalba tas pats žodis reiškia ir įsivaikinimą, ir globą. To, kad Lietuvos įstatymai draudžia publikuoti vaikų nuotraukas be globėjų sutikimo, jis nežinojęs, nes laisvoje šalyje Danijoje viskas yra kitaip.
Nusilenkti prezidentui
Tačiau tiek konfliktai su O.Kupriene, tiek galbūt prarastas kraštiečių pasitikėjimas, kaip rodo K.Madseno laiškai, buvo ne svarbiausias dalykas įsiplieskusiame kivirče. Verčiant susirašinėjimą susidaro įspūdis, kad pykčio laužą įpūtė sausio pradžioje nuskambėjęs O.Kuprienės atsisakymas priimti K.Madseno pakviestą svečią.
"Atsiprašau, aš nesu šou atstovė, o vaikai nėra šou atlikėjai, ir jie ne itin džiaugiasi būsimuoju šou atstovo vizitu. Tai tapo didele problema: tu neatsiklausi manęs prieš priimdamas sprendimą, tai liečia ir lankytojus. (...) Šiuo atveju, asmuo yra labai svarbus tau, bet tu nesakai, kuo jis svarbus mūsų vaikų namams", - rašė O.Kuprienė.
Asmuo, kurio nenorėta matyti Pikeliškėse - ponas Aidanas O'Hara, "Forever" prezidentas Europai. Jį danas į globos namus ketino atsivežti sausio 15-ąją. Kaip aiškėja iš K.Madseno laiško, šis apsilankymas turėjo virsti didžiuliu renginiu, dėl jo kuriam laikui buvo pristabdytas daiktų perdavimas globos namams - juos planuota įteikti boso akivaizdoje.
O.Kuprienei buvo nurodoma, kaip tokį svarbų asmenį pasitikti. "A.O'Hara yra oficialus "Forever living" atstovas, "Forever living product" Europoje prezidentas, o tu klausi, kuo jis svarbus vaikams, - piktinosi K.Madsenas. - Vadinasi, aš buvau toks naivus, kad tikėjau, jog tu esi dėkinga už tai, ką "Forever living" padarė vaikams, ir kad tu mielai pakviesi A.O'Harą, Europos "Foerever" prezidentą, apžiūrėti namus, kuriuos parėmę didžiuojasi daugelis platintojų iš Suomijos, Danijos ir Lietuvos."
Išvardijęs, kiek gero Pikeliškėms padarė Norvegijos, Danijos, Lietuvos platintojai, taip pat ir jis pats, K.Madsenas pabrėžė: "... ir, žinoma, tai tu esi tas asmuo, kuris turėtų parodyti dėkingumą ir didžiuotųsi, galėdama aprodyti jam (A.O'Harai - red.) Pikeliškių namus, nes tu turi galimybę oficialiai padėkoti "Forever living". (...) Aš tau galiu išvardyti daugiau aplinkybių, dėl ko "Forever" teikia paramą Pikeliškėms, tad tu turėtum būti nuolankesnė "Forever" ir man", - pareiškė rėmėjas.
Nuolankumo K.Madsenas nesulaukė. Netrukus jis parašė O.Kuprienei, kad ši elgiasi paranojiškai, sąlygos Pikeliškėse - tragiškos, o globos namai bus uždaryti, jei Lietuvoje dar veikia demokratija ir žmogaus teisės.
"Jeigu tu neišvyksi ir nepasitrauksi, pažadu, sulauksi dar didesnių problemų, didelio teisminio proceso prieš tave ir Robertą, būsi pirmuose laikraščių ir kitų žiniasklaidos priemonių puslapiuose. Atsimink, laikas greitai bėga!!! Jei turi geresnių sprendimų, pranešk man", - rašė jis sausio 20-ąją. Skandalas jau liepsnojo.
Dano mergaitės
Pirmiausia K.Madsenas apsilankė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyboje. Šiai įstaigai dar gruodžio pabaigoje jis siūlė suteikti paramą daugiavaikėms šeimoms ir šeimynoms, ragino sudaryti remiamųjų sąrašus.
Sausį, pasiūlęs aptarti tolesnius veiksmus, K.Madsenas pasiskundė turįs problemų Pikeliškėse - esą jam neleidžiama bendrauti su vaikais, net su dviem jo krikštadukromis: aštuonerių ir 16 metų mergaitėmis. Reikia pabrėžti, kad derybos dėl susitikimo su krikštadukromis vyko tuo pat metu, kai susirašinėta dėl Europos platintojų prezidento apsilankymo Pikeliškėse.
"Ar būtų įmanoma, kad pasiimti Rasą ir Juditą savaitgaliui į gražų SPA viešbutį "Villon" - nuo šeštadienio iki sekmadienio, kartu praleisti savaitgalį? Jei ne, ar galiu jas pasiimti į miestą, Vandens parką, kiną šeštadienį ir sekmadienį?" - sausio 6-ąją teiravosi K.Madsenas.
"Kokį skirtumą tu įžvelgi tarp tų mergaičių nakvynės mano namuose (Danijoje - red.) ir to, kad pasiimčiau jas savaitgaliui Vilniuje? Man labiau atrodo, kad tu manimi nepasitiki, kažko bijai, ko aš nesuprantu, ir nenori, kad pasilikčiau vienas su savo mergaitėmis, ar ne?" - po kelių dienų stebėjosi jis.
Tačiau apie tai R.Šalaševičiūtei danas nepasakojo. Jis kalbėjo apie netinkamą mikroklimatą globos namuose.
Jau vėliau, nesutikusi aklai vykdyti K.Madseno pageidavimų, vaiko teisių kontrolierė skaitė nuolatinius dano laiškus, kuriuose piktintasi, kad R.Šalaševičiūtė elgiasi ne kaip likusieji pareigūnai, reikalauta, kad Pikeliškių globos namai būtų nedelsiant uždaryti.
Beje, kilus šiai įtampai, danų verslininko daugiavaikėms šeimoms žadėta parama jų iki šiol taip ir nepasiekė. Sėkmė nusišypsojo tik dešimčiai Zarasų šeimų - joms gruodį nukeliavo anksčiau Pikeliškėms surinkta parama.
"Tai - nesusipratimas, aš negalėčiau bausti skurstančiųjų tokiu būdu", - kalbėdamas su LŽ dievagojosi K.Madsenas. Pasak jo, pažadą R.Šalaševičiūtei jis išpildys. Ateityje.
Darnūs veiksmai
Taigi pavytas O.Kuprienės nuo slenksčio, K.Madsenas pažadėjo, kad bus didelių problemų. Jos prasidėjo tą dieną, kai turėjo įvykti dano taip lauktas Europos platintojų prezidento vizitas - sausio 15-ąją. Tą dieną K.Madsenas, pietaudamas "McDonald's", netoliese pastebėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pastatą, tad nutarė išdėstyti savo bėdas.
K.Madseno pasakojimas apie tai, kaip jis rėmė Pikeliškių vaikus, kaip surado jais besirūpinančius globėjus Danijoje, kaip nuolat aukojo pinigus ir daiktus, tačiau tos aukos mažai pakeitė niūrius namus, kokios niūrios vaikų gyvenimo namuose sąlygos, kuriuos kaip pavyzdinį projektą vos prieš kelias dienas rengėsi parodyti Europos "foreverininkų" prezidentui, kaip įstaigos vadovai O.Kuprienė bei R.Kuprys globotinius tiesiog terorizuoja, sulaukė supratimo.
Jau kitą dieną po K.Madseno vizito SADM buvo sukviestas posėdis, kuriame svarstytas vos išvakarėse pateiktas dano skundas. Posėdyje, kuriam vadovavo tuomečio ministro R.Dagio patarėja Edita Urmonienė, dalyvavo ir K.Madsenas. Tačiau informacija apie skubų susirinkimą nebuvo pateikta nei vaiko teisių kontrolierei R.Šalaševičiūtei, nei Pikeliškių atstovams.
Po posėdžio, kuriame kiekviena tarnyba prisiminė Pikeliškių vadovų prasižengimus, VVTAĮT direktoriaus pavaduotojos Dalios Lapėnienės (jos asmenyje, kaip vėliau rašė danas, jis rado nuoširdų draugą) ir Vilniaus rajono vaikų teisių tarnybos vadovės S.Lukoševičienės buvo paprašyta skubiai nuvykti į Pikeliškes, įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir... pagal galimybes sudaryti sąlygas jam susitikti su ten gyvenančiomis jo globotinėmis. Kartu vyko ir paslaptingu būdu skubiai atrasti ir pasikviesti keli buvę Pikeliškių globotiniai bei buvusi auklėtoja, dėl tokio reikalo atvykusi net iš Ukmergės ir net atsivežusi juodraštį, kuriame buvo surašyta, kokias negeroves ji pastebėjusi dirbdama Pikeliškėse.
Daugybė draugų
O dabar vertėtų prisiminti anksčiau K.Madseno paminėtą skaičių - jis koordinuoja 17 tūkst. "Forever" platintojų, taip pat veikiančių ir Lietuvoje, tinklą, tad "turi daug gerų draugų".
Taigi, tą pačią dieną, po SADM įvykusio posėdžio ir apsilankymo Pikeliškėse, K.Madsenas sulaukia gražių akimirkų: vyras apsilanko Seime, kur nevyriausybinių organizacijų susivienijimo "NVO konfederacija" susirinkime jam įteikiamas garbės raštas už darbą Lietuvos vaikams.
Organizacijos vadovų teigimu, apdovanoti K.Madseną gana netikėtai anksčiau vykusiame organizacijos valdybos posėdyje pasiūlė pareigas baigianti NVO konfederacijos direktorė - E.Urbonienė, ministro R.Dagio patarėja. Ką tik palankia linkme ministerijoje vairavusi to paties dano skundą.
K.Madsenas, kalbėdamas su LŽ, gynėsi E.Urbonienę pirmą kartą susitikęs ministerijoje. Apdovanojimas jam buvęs netikėtas, jis jo, parašyto lietuviškai, iki šiol net neišsivertęs.
E.Urbonienė kalba kiek kitaip. Atsargiai, bet prasitarė su danu pažįstama nuo praėjusių metų lapkričio, kaip daug pagalbos vaikams teikiantį asmenį, bet susitikusi buvo esą vos tris kartus. Ir čia pat pasiteiravo: "Ar mano komentaras Kimui... Madsenui nepakenks? Nesinorėtų, kad geras žmogus nukentėtų. Aš buvau susidūrusi su ta klasta, kuri buvo aplink Pikeliškes, aš žinau visą tą purvą, ir aš žinau, kaip jautriai jis reagavo po to", - prasitarė buvusi ministro patarėja.
Kuri, kaip aptakiai patvirtino buvęs ministras R.Dagys, "galėjo turėti įtakos" jam paskelbiant anksčiau minėtą K.Madseną pradžiuginusį pareiškimą apie "neteisingas" kontrolierės R.Šalaševičiūtės išvadas apie Pikeliškes.
Vis dėlto vaiko teisių kontrolierė pajudėjusio buldozerio nesustabdė. Netrukus po pasitarimo SADM pasipylė pirmosios bylos teismuose, siekiant iškelti vaikus iš Pikeliškių globos namų. Pirmieji auklėtiniai išvežti jau vasario 4-ąją, kiti - kovo 30-ąją. Vilniaus rajono savivaldybė savo ruožtu pradėjo bylą, siekdama prieš laiką nutraukti patalpų nuomos vaikų globos namams sutartį.
"Tikrai negaliu pasakyti, kokie interesai yra tarp Vilniaus rajono vaikų teisių tarnybos vadovės, tarp SADM pareigūnų, VVTĮT vadovų, dalyvavusių procese, turėjusių skundus dėl pažeidimų, bet neatlikusių savalaikių veiksmų", - kalbėdama su LŽ stebėjosi R.Šalaševičiūtė.
Tuo metu visi kiti proceso dalyviai tikina tik gynę vaikų teises. Be jokių išankstinių interesų.
"Globos namų ardymo klausimo mes nenagrinėjome. Mes nagrinėjome globėjo netinkamo pareigų vykdymo klausimą. Ar globos namai bus, ar nebus, gali nuspręsti tik pati O.Kuprienė, - LŽ aiškino VVTAĮT direktoriaus pavaduotoja D.Lapėnienė. - Net po to, kai savivaldybė nuspręs, kad iš O.Kuprienės vadovaujamo fondo daugiau paslaugų nebeperka, ir paims iš ten paskutinį vaiką, Kupriai gali turėti savo globos įstaigą ir gali bandyti ieškotis vaikų, kurie pas juos gyvens."
Jurga TVASKIENĖ
