Vaikų globos namų eros pabaiga Lietuvoje: kas laukia likimo nuskriaustų jaunuolių?

Tuo permainos šioje socialiai jautrioje srityje nesibaigia. Mat nuo šių metų liepos 1-sios pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas. Vaikų globos ekspertė Rugilė Ladauskienė pasakoja apie itin skaudžią problemą, kai sunkiai pavyksta rasti globėjus tam tikrų grupių vaikams:

„Dažnai globos užribyje atsidurdavo negalių ar sveikatos sutrikimų turintys vaikai, didelės brolių, seserų grupės, nepilnametės mamos ar vyresni kaip 10 metų vaikai. Nuolatiniai globotojai suteiks viltį būtent tokiems vaikams.“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Algirdas Gataveckas apie savo gyvenimą ir vaikų namus: „Tie prisiminimai yra tarsi cunamis“

Tarnybos iš laimingų sutuoktinių 3 kartą atėmė vaikus: „Mes bijom kvėpuot šiuo metu“

Ekspertai vertina Vilčinskų elgesį: „Jeigu jie nebūtų tokie radikalūs, ši situacija nebūtų taip išsivysčiusi“

Kaip greitai Lietuvoje nebeliks vaikų globos namų? – paklausėme R. Ladauskienės. 

Didelių vaikų globos namų, tokių, kokius gal pamename veikusius prieš daugelį metų, tikrai nebėra. Tačiau pakeliui į kardinalius pokyčius šalyje dar yra aštuoni globos namai, trijuose iš jų gyvena tik nelydimi nepilnamečiai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai, kurie čia atvyko kartu su auklėtojomis. Kadangi jie turi stiprų tarpusavio ryšį, tai buvo priimtas sprendimas apgyvendinti juos kartu ir neišskirti perkeliant į globėjų šeimas.

Penki vaikų globos namai dar yra pakeliui į bendruomeninių vaikų globos namų statusą ir tikimės, iki vasaros tai įvyks. Pertvarkant vaikų globos namus siekiama visavertės globojamų vaikų integracijos visuomenėje. Norima, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės - nuosavuose namuose arba butuose, kartu su kaimynais, be tvorų, didelių teritorijų, - taip kaip mes visi. Kad šių vaikų gyvenimas, kiek galima daugiau būtų panašesnis į įprastą šeimos gyvenimą, tik kiek didesniame būryje. Bendruomeniniuose globos namuose vaikai puikiai pasirengia gyvenimui savarankiškai.

Įprastai, buvusių globos namų pastatas nėra uždaromas.  Turime gražių pavyzdžių, kai statiniai pritaikomi kitai veiklai, pavyzdžiui, toliau čia teikiamos paslaugos žmonėms su negalia, senjorams.

Svarbu pasakyti, kad globos sistemoje nuo liepos 1 d. atsiranda naujas institutas – nuolatinis globotojas. Vaiko teisių gynėjai labai laukiame šių pokyčių ir dedame daug vilčių. Tikimės, kad turėsime žmonių, pasirengusių imtis nuolatinio globotojo misijos ir dar daugiau vaikų galės užaugti šeimoje. Kalbu apie tuos vaikus, kuriems iki šiol  rasti globėją buvo itin sudėtinga. Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai. Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo. Taip pat nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais. Jiems visiems labai reikalinga šeima. Šeima gali pakeisti šių jaunų žmonių gyvenimą.

Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą. Toks atlygis yra būtinas, nes  vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams, siekiant padėti vaikui užaugti kuo labiau savarankišku. Dažniausiai tai reiškia, kad globėjas jau negali dirbti, taigi, savivaldybės tokią paslaugą turi finansuoti, kad globėjas arba šeima galėtų atsidėti tiktai šiam, labai reikšmingam, daug laiko, žinių ir emocijų pareikalaujančiam darbui. Jei tampi nuolatiniu globotoju, tai reiškia, kad  savo šeimoje globosi vaiką, kol jis užaugs, tik papildomai būsi finansuojamas savivaldybės. Daugeliui vaikų nauji pokyčiai suteiks galimybę užaugti šeimoje.

Kokios pagrindinės priežastys lemia, kad vaikai būtų paimti iš biologinių tėvų? 

Pagrindinė priežastis yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Kaip vaikas per trumpą laiką yra paruošiamas tam, kad iš biologinių namų aplinkos pateks į svetimą prieglobstį? 

Iš tikrųjų labai svarbus yra situacijos  įvertinimas. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje. 

Kitų priemonių, kaip pokalbis, paaiškinimas apie situaciją, kas vyks, nuraminimas, turbūt nėra. Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, yra pasirengę visiems galimiems iššūkiams, juk ir situacijos skirtingos ir vaikai skirtingai reaguoja į iššūkius, skirtingi vaikų vidiniai resursai, patirtys. Be abejo, vaikui, pagal jo amžių ir brandą, pasakoma apie situaciją, laukiančius pokyčius, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga. Tik situacijos aiškumas, supratimas gali apsaugoti vaiką nuo papildomų išgyvenimų. 

Ką reiškia vaikui augti šeimoje? 

Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai. Galime turėti puikiai veikiančius vaikų globos namus, kur gali būti patenkinami baziniai poreikiai, bet yra tam tikrų psichosocialinių poreikių, kurių negalime patenkinti, pavyzdžiui, vaikui yra labai svarbu prisirišti bent prie vienos suaugusiojo. Pasitikėti juo, kad nepaliks, sulauks pagalbos. 

Kalbant apie socialinius poreikius mes suprantame, kad tik šeimoje gyvenantis vaikas gali matyti realų socialinį gyvenimą. Kaip vyksta bendravimas su giminėmis, kaip šeimos tvarkomas šeimos biudžetas, kad reikia uždirbti pinigus. Jei esi užaugęs šeimoje, tai net nesusimąstai, apie šiuos paprastus visuomenės dėsnius, nes nuolat su jais susiduri. Bet kai augi vaikų globos namuose, tai darbuotojai ateina pas tave dirbti ir tam tikri įgūdžiai būna silpnesni. 

Kaip vaikams sekasi įveikti traumines patirtis?  

Psichologinę trauma vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai. Jeigu vaikas patenka į nuolatinę globą, tai jam tikrai bus sudėtingas tas momentas, kad jį paliko tėvai, jog jiems jis nerūpėjo. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu. Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, taip pat svarbus momentas, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės. 

Pamatinė trauma – nereikalingumo, tėvų  paliktumo,  įtakoja, kad vaikai, atsidūrę globoje, visiškai kitaip suvokia saugumą. Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. 

Mes, vaiko teisių gynėjai, džiaugiamės, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose. Svarbu suprasti, kad be tėvų globos likęs vaikas į kitą šeimą, net ir susijusią giminystės ryšiais, dažniausiai ateina patyręs įvairių emocinių išgyvenimų, traumų ar netekčių. Labai svarbu, kad toks vaikas sulauktų jautrumo ir supratingumo naujoje šeimoje, o suaugusieji gebėtų tinkamai atliepti jo poreikius, padėtų įveikti traumines patirtis ir turėtų tam reikalingų vidinių gebėjimų bei žinių. 

GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. Pats svarbiausias šios programos principas – viską pradėti nuo savęs. Mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų. Taip pat padeda  įsivertinti, ar turi vaiko globėjui reikalingų žinių bei gebėjimų. Mokymų metu dalyviai skatinami prisiminti vaikystę, savo patirtis, tai padeda geriau suprastų save, tuo pačiu ir  vaiką. 

Kiek šiuo metu turime vaikų, esančių laikinoje globoje? 

Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, kad laikina globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje – 1074 vaikams. Tendencijų mažėjimo nesijaučia. Metų eigoje tie skaičiai keičiasi. 

Kalbant apie nacionalinį įvaikinimą, tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais – 59, o 2023 m. – 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. – 12, 2022-siais – 7, o 2023 m. – 6 vaikai. 

Kokiems vaikams yra sunkiausia surasti globėjus? 

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai, turintys didesnių sveikatos sunkumų, vyresni nei 10 metų vaikai, didelės brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, nepilnametės mamos su kūdikiais rečiau sulaukia globėjų. Todėl ir dirbama su nuolatinių globotojų klausimu, kad  visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose. 

Jau 15 metų dirbu šioje srityje ir tendencijos tikrai labai stipriai keičiasi. Prieš 15 metų žmonės įprastai norėdavo įsivaikinti tik gimusius kūdikius arba vaikus iki 2 metų. Dabar ir 6-7 metų vaikai yra įvaikinami. Amžiaus ribos plečiasi. Vis daugiau žmonių globoja paauglius. Požiūris tikrai keičiasi ir tai džiugina. Visuomenės nuostatos keičiasi ir tikrai nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, juk jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas.

Šiuo metu yra apie 200 šeimų, kurios laukia galimybės įsivaikinti. Kas užkerta kelią įsivaikinti? 

Yra šeimų, kurie nori įsivaikinti, sąrašas. Taip pat yra vaikų sąrašas, kurie gali būti įvaikinti. Reiškia, kad tame sąraše nėra tokio vaiko, kurio jie šeima laukia ir yra pasiruošusi priimti, įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę ar kitus veiksnius. Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai.  Nesinori sakyti, kad mes lietuviai nenorime tokių vaikų globoti, auginti tik sveikus vaikus. Žmonės įvertina, ar įvaikinus vaiką su negalia, galėsi dirbti, ar galėsi save ir vaiką išlaikyti.  o gal ten, kur gyveni nebus paslaugų, kurios užtikrintų jo ugdymą, medicininę priežiūrą.  

Ar dažnai pasitaiko situacijų, kai tėvai pasitaiso ir vaikai iš globėjų vėl grąžinami atgal? 

Laikinoji globos tikslas yra kuo greitesnis vaiko grįžimas į pasikeitusią šeimą. Tačiau kad nuolatinėje globoje esantis vaikas grįžtų į biologinę šeimą, itin retos situacijos. Tėvų valdžią riboja teismas ir tik esant labai rimtoms aplinkybėms, kai problemos kartojasi, šeima nesikeičia, pagalbos nepriima ir vaikas tokioje aplinkoje negali augti. Reikia akcentuoti, kad šeimoms atsidūrus krizinėje situacijose, valstybė teikia visokeriopą pagalbą.  Ir jeigu per metus ar pusantrų šeima nededa pastangų, nekeičia  savo įpročių, gyvenimo stiliaus, nepadarė jokio progreso, tik tada tai yra sprendžiama dėl vaiko nuolatinės globos.

Daugiau apie sudėtingus vaikų likimus pamatykite Edmundo Malūko romano motyvais kurtame draminiame seriale „Šiukšlyno žmonės“, kuriame vaidina garsūs Lietuvos aktoriai – Mantas Jankavičius, Indrė Patkauskaitė, Marius Jampolskis, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Eglė Jackaitė, Ramūnas Abukevičius. Žiūrėkite serialą „Šiukšlyno žmonės“ – tik per „Go3“ televiziją.