Reikia valstybės palaikymo
„Mūsų įstatymo projektas atsirado „iš to laukimo“, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateiks ilgai lauktą Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakciją. Be to, ji nepakankamai bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tad prieš keturis mėnesius ėmėmės rengti savąją. Sukvietėme šeimų, žmogaus teisių srityje dirbančias organizacijas. Atsižvelgėme į daugelį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų“,– aiškina vienas įstatymo projekto rengėjų konservatorius Liutauras Kazlavickas. Projektą svarstyti pateikė Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai.
Seimo narys negailėjo kritikos SADM ne tik dėl gaišimo (įstatymo projektas rengtas dvejus metus – aut. past.), bet ir dėl tam tikrų dalių atsisakymo naujoje redakcijoje. Patį įstatymo variantą L.Kazlavizckas įvardijo kaip „intervencinį“. „Valstybė atsiranda tik tada, kai šeimai yra sunku ir ji nebegali užtikrinti vaiko teisių. Ministerijos variante šeimos už bet kokį pažeidimą bus įrašomos į „blogųjų“ sąrašą ir stebimos, nors resursų šioje vietoje nėra numatoma. Šeimos turėtų jausti valstybės palaikymą, kad galėtų pasitaisyti“, – įsitikinęs parlamentaras.
Tačiau į klausimą, ar buvo svarstoma, iš kur atsiras pinigų psichologų paslaugoms apmokėti, L.Kazlavickas taip ir neatsakė. Nors pastebėjo, kad kai tokios pagalbos prireikia, Vilniuje sudėtinga užsirašyti pas specialistą. Reikia kelis mėnesius laukti, nes psichikos sveikatos centrai nėra pajėgūs visų aptarnauti.
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas mano, kad ministerijos parengtos pataisos leis nuo darbo su pasekmėmis pereiti prie prevencijos.
„Socialinis darbas su šeima dabar prasideda per vėlai. Pagalba šeimai vyksta per administracinius sprendimus, procedūrinius veiksmus ir kontrolę. Apsiribojama šeimų lankomąja priežiūra. Tokia pagalba šeimai nekeičia tėvų elgesio, nepadeda tarp vaiko ir tėvų atkurti suirusių emocinių ir šeimos ryšių ir išvengti vaiko atskyrimo nuo tėvų. Todėl siūloma keisti pagalbos šeimai kryptį – iš darbo su pasekmėmis pereiti prie priežasčių šalinimo, teikiant šeimai prevencinę pagalbą ir socialines paslaugas.
Lietuvoje iki šiandien vaikas paimamas iš tėvų administracine tvarka: vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu ir administracijos direktoriaus įsakymu jam nustatoma globa. Tokia tvarka nekeičia liūdnos statistikos – kasmet šeimos atsisako apie dviejų tūkstančių vaikų ir juos palieka likimo valiai. Jeigu projektais siūloma šeimoms taip padėti, kad niekada nereiktų iš jų paimti vaikų, kad ir trumpam, kodėl tame reikia įžvelgti vėzdą prieš šeimas?“ – klausia specialistas. Kertasi su žmogaus teisėmis
Nors vaikų teisių klausimai pagaliau „pajudėjo iš mirties taško“, žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad abu įstatymo variantai turi nemažai diskriminacinių nuostatų.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės patarėja teisės ir politikos klausimais Mėta Adutavičiūtė pastebi, kad Seimo narių parengtas projektas ypač kelia susirūpinimą tiek dėl moterų teisės į privatų gyvenimą ribojimo, tiek dėl diskriminacinių nuostatų.
„Formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai“, įstatymui įsigaliojus, gali tapti prielaida drausti abortus. Jeigu kalbame iš moterų teisių perspektyvos, ji reikštų, kad besilaukiančiai moteriai turi būti sudarytos palankiausios sąlygos saugiai ir sveikai išnešioti vaiką. Tačiau vargu ar šio projekto iniciatoriai būtent taip ją suvokia. Vaiko teisių apsaugos įstatyme neturėtų būti dviprasmių nuostatų, atvirų įvairiausioms interpretacijoms. Tai - visuomenės apgaudinėjimas“,– įsitikinusi M.Adutavičiūtė.
Beje, tokią formuluotę turi ir ministerijos pataisos.
Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai į įstatymo variantą taip pat įtraukė sąlygą, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tėvą ir motiną. Tačiau pastebima, kad tokios teisės Vaiko teisių konvencijoje nėra. „Ši nuostata yra diskriminacinė vienišų tėvų, motinų, globėjų ar įtėvių atžvilgiu, prieštarauja Lygių galimybių įstatymui. Ar projekto iniciatoriai parūpins kiekvienam tėvo ar motinos netekusiam ar išsiskyrusių tėvų vaikui po naują tėtį ar mamą?“ – klausia Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.
Ji apgaliestauja, vaiko teisėmis manipuliuojama siekiant apriboti kitų asmenų grupių teises. „Apie vaikų apsaugos stiprinimą tame projekte nieko nekalbama, net nėra draudžiamas smurtas prieš vaiką ar fizinės bausmės. Projekto iniciatoriai neturėtų klaidinti visuomenės. Reikia tiesiai įvardinti, kad tai ne vaikų, o radikalias religines pažiūras išpažįstančių tėvų apsaugos įstatymas“,– įsitikinusi M.Adutavičiūtė.
Komentarai Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė:
- Ministerijos parengtas įstatymas yra geresnis, papildytas, tačiau yra tam tikrų nuostatų ir terminų, kurių reikėtų atsisakyti arba juos išaiškinti. Pavyzdžiui, įvardijama, kad „vaikas turi būti sveikas iki gimimo“. Taip praktiškai uždraudžiami abortai. Jei kas nors atsitinka ir įvyksta persileidimas, moteris yra kalta, kad neišsaugojo kūdikio? Reikia kalbėti apie moters sveikatą.
Dar kai šis projektas nebuvo užregistruotas, jį skaičiau ir dalyvavau jo pristatyme Vyriausybėje, išsakiau pastabas. Rengėjai nusispjovė į kritiką ir pasakė, kad „viską padarysite Seime“. Nebus lengva. Matau, kad pataikaujama tam tikriems sluoksniams: kunigams, provincijai.
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė – Rasa Dičpetrienė:
- Tiek ministerijos, tiek alternatyvus įstatymo variantas yra tobulintini. Pavyzdžiui, alternatyviame ypač trūksta platesnio fizinių bausmių apibrėžimo. Nors negalima būtų sakyti, kad šalyje niekas iki šiol nebuvo daroma. Pastebime, kad savivaldybėse po ilgesnio darbo su socialinės rizikos šeimomis būna vienas prašymas: „Duokite mums profesionalų psichologą“. Tad tokios pagalbos šeimai, jei vaikas auklėjamas diržu, šimtu procentų reikia. Ar įmanoma? Matyčiau galimybę psichologo paslaugas apmokėti iš savivaldybių biudžetų. Galbūt pradžioje šiek tiek iš ministerijos. Tačiau kuo toliau į provinciją, tuo sunkiau rasti profesionalų psichologą. Šiame darbe labai daug pasiaukojimo reikia tiek jiems, tiek socialiniams darbuotojams.
